Šią dieną po tradicinių pirmadienio pavakarės pamaldų už taiką Leipcigo Šv. Mikalojaus (Nikolaikirche) bažnyčioje į gatves išėjo keli šimtai žmonių, reikalaujančių pilietinių teisių, kelionių laisvės ir atviro dialogo su komunistiniu režimu. Šis protestas tapo pirmąja kasmėnesinių, vėliau savaitinių „Pirmadienio demonstracijų“ (Montagsdemonstrationen) banga, kuri per kelis mėnesius išaugo į masinį judėjimą, palaužusį VDR autoritarinį režimą ir pagreitinusį Berlyno sienos griūtį.

Šv. Mikalojaus bažnyčia – taikaus pasipriešinimo židinys

Nuo 1982 m. Šv. Mikalojaus bažnyčioje kunigo Christian-Peterio Burgerio ir kitų dvasininkų iniciatyva kiekvieną pirmadienį vyko taikos pamaldos. VDR valstybinio saugumo tarnybos „Stasi“ griežtai stebimas maldos namų pastatas ilgainiui tapo vienintele saugesne erdve, kurioje telkėsi režimu nusivylęs jaunimas, disidentai ir piliečiai, siekiantys gauti leidimus išvykti į Vakarų Vokietiją.

Permainų šūkiai ir reakcingas režimo atsakas

Rugsėjo 4 d. pasibaigus pamaldoms, žmonės neišsiskirstė, o susirinko bažnyčios kieme ir išskleidė handa rašytus plakatus su šūkiais, tokiais kaip „Už atvirą šalį su laisvais žmonėmis“ (Für ein offenes Land mit freien Menschen). Nors saugumo agentai ir policija jėga nuslopino protestą bei atėmė plakatus, protestuotojų ryžtas nesumažėjo. Būtent šiandien užgimė legendinis šūkis „Mės esame tauta!“ (Wir sind das Volk!), atsakantis į režimo pretenziją kalbėti visų piliečių vardu.

Kelias į Berlyno sienos žlugimą

Rugsėjo 4-osios įvykiai proveržiu tapo todėl, kad demonstracija nebebuvo vienkartinis protrūkis. Kiekvieną kitą pirmadienį protestuotojų skaičius Leipcige dvigubėjo: spalio pradžioje gatvėse jau žygiavo 70 000, o spalio pabaigoje – daugiau nei 300 000 žmonių. Režimui neišdrįsus panaudoti smurto prieš masines taikias eitynes, komunistinė valdžia paralyžiuota žlugo, o nepilnam dviejų mėnesių laikotarpiui praėjus nuo pirmosios demonstracijos – lapkričio 9 d. – krito Berlyno siena.

Ši diena tapo Vokietijos Taikiosios revoliucijos (Friedliche Revolution) pradžios simboliu, įrodžiusiu taikaus pilietinio nepaklusnumo galią prieš galingą opresinį aparatą.

💡Įdomus faktas: Rugsėjo 4 d. demonstraciją nufilmavo ir slapta į Vakarų Vokietiją pergabeno Vakarų žurnalistai. Kai vakare VDR gyventojai per uždraustą, bet slapta žiūrimą Vakarų Vokietijos televiziją (ARD) pamatė kadrus iš Leipcigo, tai paskatino kitų VDR miestų gyventojus pasekti šiuo pavyzdžiu.