Pasipriešinimo akcija nacių naikinimo stovykloje atveria kelią į laisvę. Nacių okupuotoje Lenkijoje kaliniai spalio 14 dieną įvykdo kruopščiai suplanuotą sukilimą Sobiboro mirties stovykloje – tai tampa viena iš nedaugelio sėkmingų ginkluoto pasipriešinimo operacijų nacių koncentracijos stovyklose per visą Antrąjį pasaulinį karą.

Slaptas planas ir tikslus smūgis

Sobiboras buvo viena iš nacių operacijos „Reinhard“ stovyklų, skirtų masiniam gyventojų naikinimui. Žinodami, kad vienintelis laukiantis likimas yra mirtis, stovyklos kaliniai, vadovaujami SSRS kariuomenės karininko Aleksandro Pečerskio ir pogrindžio veikėjo Leono Feldhendlerio, suorganizavo slaptą pasipriešinimo tinklą. Sukilėliai parengė klastingą ir tikslią taktiką: vilioti stovyklos esesininkus į dirbtuves po vieną, esą matuotis pasiūtų drabužių ar batų, ir ten juos tyliai likviduoti savadarbiais ginklais bei peiliais. Spalio 14 d. popietę kaliniams pavyko slapta sunaikinti 12 SS karininkų ir kelis sargybinius.

Pabėgimas pro spygliuotas tvoras ir minų laukus

Kai klasta paaiškėjo, stovykloje kilo chaosas. Likę gyvi saugotojai atidengė ugnį iš kulkosvaidžių, todėl planuotas ramus pasitraukimas per vartus tapo stichiniu bėgimu. Apie 300 iš 600 stovykloje buvusių kalinių, nepaisydami apšaudymo ir sprogstančių minų, prasilaužė pro spygliuotas tvoras ir pabėgo į gretimus miškus. Nors daugelis bėglių žuvo minų laukuose arba per vėlesnes nacių paieškos operacijas, apie 50 kalinių išgyveno iki karo pabaigos ir papasakojo pasauliui apie Sobibore vykdytus nusikaltimus. Po šio sukilimo siutęs SS vadovas Heinrichas Himmleris įsakė stovyklą visiškai sugriauti, sulyginti su žeme ir užsodinti mišku.

💡 Įdomus faktas:

Aleksandras Pečerskis, turėjęs karinį išsilavinimą ir taktinės patirties, pasipriešinimo planą parengė vos per tris savaites nuo atvežimo į Sobiboro stovyklą dienos.