Amerikos pilietinio karo įkarštyje 1862 metų rugsėjo 13 dieną Šiaurės armijos kariai aptiko neįkainojamą radinį – konfederatų generolo Roberto E. Lee slaptus invazijos į Merilandą planus. Šis atradimas akimirksniu pakeitė prasidedančios Antietamo kampanijos eigą ir suteikė sąjungininkams istorinį pranašumą mūšio lauke.

Netikėtas radinys palapinėje

Federalinės armijos daliniai, vadovaujami generolo George'o B. McClellano, stovėjo stovykloje netoli Fredericko miesto Merilande, kai trys Indianos savanoriai pulko kareiviai buvusioje konfederatų stovykloje ant žolės pastebėjo tris cigarus, suvyniotus į popieriaus lapą. Įdėmiau perskaitę tekstą, jie suprato laikantys rankose oficialų "Specialų įsakymą Nr. 191", kurį personaliai pasirašė pats generolas Robertas E. Lee. Dokumentas atskleidė tikslias Konfederacijos armijos judėjimo kryptis, pajėgų pasiskirstymą ir būsimus karinius tikslus.

Istorinė įtaka ir pasekmės

Radinys akimirksniu pasiekė generolą McClellaną, kuris gavo tai, apie ką svajoja kiekvienas vadas – visišką priešo karinių ketinimų atskleidimą. Nors McClellanas pasižymėjo itin atsargiu būdu ir prarado dalį brangaus laiko pasinaudoti šia informacija, šis dokumentas leido sąjungininkams laiku pastoti kelią konfederatų armijai prie Pietų Kalnų ir nulemti vėlesnį kraujo praliejimą Antietamo mūšyje.

💡 Įdomus faktas:

Istorijoje šis dokumentas išliko kaip garsiausias ir vertingiausias karinis radinys, gautas visiškai atsitiktinai – konfederatų karininkas tiesiog pamiršo ar netyčia pametė kopiją, suvyniotą kartu su rūkalais.