Pasaulio mokslo, lingvistikos ir istorijos metraščiuose įvyko vienas didžiausių visų laikų protinių laimėjimų. Prancūzų filologas ir orientalistas Jean-François Champollion oficialiai pranešė Prancūzų akademijai (Académie des Inscriptions et Belles-Lettres), kad jam pavyko pilnai iššifruoti senovės Egipto hieroglifus, pasitelkiant garsųjį Rozetės akmenį.

Tūkstantmečių tylos nutraukimas

1822 metų rugsėjo 27 dieną pasiektas lūžis atvėrė duris į iki tol visiškai neperskaitomą civilizacijos palikimą. Šimtmečius Egipto hieroglifai mokslo pasaulyje buvo laikomi tik mistiniais simboliais ar dekoratyviniais piešiniais, kurių prasmė buvo negrįžtamai prarasta. Champollion, kruopščiai lygindamas trikalbį Rozetės akmens įrašą (kuriame buvo graikų kalba, demotinis raštas ir hieroglifai), įrodė, kad hieroglifai buvo ne tik ideografiniai, bet ir fonetiniai ženklai. Šis atradimas akimirksniu padėjo pamatus visiškai naujai mokslo šakai – egiptologijai.

Istorinė mokslo pergalė

Šis pasiekimas leido žmonijai perskaityti tūkstančius senovės Egipto kapų, šventyklų ir papirusų įrašų, iš naujo atskleidžiant faraonų laikų istoriją, religiją ir kasdienį gyvenimą.

💡 Įdomus faktas:

Po savo istorinio pranešimo Académie des Inscriptions et Belles-Lettres salėje Jean-François Champollion nusipelnė tokio didžiulio triumfo, kad jo amžininkai pasakojo, jog mokslininkas iš jaudulio vos paėjėjo, o pats tyrimas buvo atliktas su tokiu fanatišku atsidavimu, kad vėliau stipriai pakenkė jo sveikatai.