Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje Antrojo Čečėnijos karo kontekstas paskatino ginkluotų ekstremistinių grupuočių asimetrinio teroro taktikos plėtrą Rusijos Federacijos teritorijoje. Sostinėje Maskvoje (Moskva) spalio 23 dieną daugiau nei keturiasdešimties ginkluotų užpuolikų grupė, vadovaujama Movsaro Barajevo (Movsar Barayev), įsiveržė į „Dubrovkos“ kultūros namus ir įkaitais paėmė daugiau nei devynis šimtus miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovų bei teatro darbuotojų.

Įkaitų krizės eiga ir reikalavimai

Apsiginklavę automatiniais ginklais bei sprogmenimis, teroristai užminavo žiūrovų salę ir pareikalavo nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Čečėnijoje bei išvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas iš regiono. Tris dienas trukusios įkaitų dramos metu vyko įtemptos derybos, kuriose dalyvavo visuomenės veikėjai, diplomatai bei tarptautinių organizacijų atstovai.

Šturmo operacija ir pasekmės

Krizė baigėsi spalio 26 d. rytą, kai Rusijos specialiosios tarnybos sprogdinimo grėsmei neutralizuoti pastato vėdinimo sistemoje panaudojo paralyžiuojančias chemines dujas ir pradėjo šturmą. Operacijos metu visi teroristai buvo likviduoti, tačiau dėl apsinuodijimo dujomis ir vėluojančios medicininės pagalbos žuvo 130 įkaitų. Šis įvykis iš esmės paskatino šalies saugumo politikos sugriežtinimą bei naujų antiteroristinių teisės aktų priėmimą.

💡 Įdomus faktas:

Šturmo metu panaudotų incapacituojančių dujų tiksli cheminė sudėtis Rusijos tarnybų atstovų nebuvo atskleista net sužeistuosius gabenusiems bei gydantiems medikams, o tai apsunkino laiku suteikiamą medicininę pagalbą ir priešnuodžių skyrimą nukentėjusiems asmenims.