Šią dieną ties Sedano tvirtove, netoli Belgijos sienos, galutinai baigėsi kruvinas susirėmimas: Prancūzijos Šalono armija buvo sutriuškinta, o pats imperatorius Napoleonas III pasirašė oficialų kapituliacijos aktą ir pateko į Prūsijos karaliaus Vilhelmo I nelaisvę. Pagrindinio prūsų stratego Helmutho von Moltke’ės įvykdyta žaibiška apsupties operacija pavertė prancūzų pajėgas bejėgiais taikiniais, atverdama kelią Vokietijos vienijimuisi ir atnešdama triuškinamą galą Antrajai Prancūzijos imperijai.

Prūsų artilerijos pragaras ir apsupties gniaužtai

Kovos prancūzams tragiškai susiklostė dar rugpjūčio 31-ąją, o rugsėjo 1 d. prūsų kariuomenė galutinai uždarė apsupties žiedą aplink Sedano įdubose įstrigusią imperatoriaus armiją. Ant aplinkinių kalvų išrikiavę daugiau nei penkis šimtus olandų gamybos „Krupp“ plieninių užtaisomų pabūklų, prūsai pradėjo triuškinamą apšaudymą. Prancūzų kontratakos buvo kraujyje paskandintos pranašesnės artilerijos, o paties Napoleonas III bandymai ieškoti mirties mūšio lauke tarp savo karių neatnešė jokio rezultato.

Kapituliacija ir Trečiosios respublikos gimimas

Matydamas beprasmišką savo kareivių kraujo praliejimą, rugsėjo 1 d. vakare Napoleonas III įsakė virš tvirtovės iškelti baltą vėliavą, o rugsėjo 2-ąją oficialiai pasirašė pasidavimo aktą. Kartu su imperatoriumi į nelaisvę pateko daugiau nei 80 tūkstančių prancūzų kareivių, šimtai pabūklų ir visa armijos vadovybė. Žinia apie šią katastrofą rugsėjo 4 d. pasiekė Paryžių, kur įsiutę gyventojai nedelsdami nuvertė imperiją ir paskelbė Trečiąją Prancūzijos respubliką.

Europos galybių balanso perversmas

Sedano mūšio baigtis iš esmės perbraižė Europos žemėlapį ir atvėrė kelią Vokietijos imperijos paskelbimui 1871 m. Versalio rūmuose. Prancūzijos prarastos turtingos Elzaso ir Lotaringijos žemės bei didžiulės karo reparacijos pasėjo dešimtmečius trukusią gilią revanšizmo neapykantą tarp dviejų kaimyninių valstybių, kuri vėliau tapo viena pagrindinių Pirmojo pasaulinio karo priežasčių.

Šis triuškinamas pralaimėjimas galutinai sunaikino Bonapartų dinastijos valdymą Prancūzijoje ir tapo diena, kuri lėmė Vieningos Vokietijos imperijos gimimą bei naujos jėgų pusiausvyros erą Europoje.

Įdomus faktas: Prieš pat lemiamą Sedano katastrofą Napoleonas III kentėjo nuo nepakeliamų skausmų dėl inkstų akmenligės. Norėdamas nuslėpti savo lavoninį išblyškimą ir atrodyti tvirtas prieš savo karius, imperatorius prieš išjodamas į mūšio lauką paprašė tarnų jam veidą gausiai ištepti skaistalais ir pudra. Mūšio įkarštyje, tvyrant karščiui ir dūmams, šie dažai pradėjo tekėti jo veidu, paversdami žlungantį valdovą tragiška ir kartu kurioziška figūra kruvino chaoso sūkuryje.