Kinijos valstybingumo istorijoje įvyko precedento neturintis valdžios perėmimas. Buvusi imperatoriaus sugulovė ir faktinė šalies valdovė Wu Zetian (武則天 / Wǔ Zétiān) spalio 16 dieną oficialiai priėmė imperatoriaus (Huangdi / 皇帝) titulą ir paskelbė naujos Džou dinastijos (周 / Zhōu) įkūrimą, tapdama vienintele moterimi, savarankiškai valdžiusia Kinijos imperiją.

Kėlimasis į valdžią ir Tangų elito marginalizacija

Wu Zetian įtakingą padėtį Luojango dvare išsikovojo dar VII a. viduryje, būdama Tangų dinastijos (唐 / Táng) imperatoriaus Gaozongo (高宗 / Gāozōng) žmona ir imperatorienė konsortė. Dėl prastos imperatoriaus sveikatos ji palaipsniui perėmė valstybės reikalų valdymą. Po Gaozongo mirties 683 m. Wu Zetian nušalino savo sūnus imperatorius Džongdzongą (中宗 / Zhōngzōng) bei Ruidzongą (睿宗 / Ruìzōng) ir liko regentė, sistemingai malšindama aristokratų bei karinio elito pasipriešinimą ir stiprindama biurokratinį aparatą.

Ideologinis pagrindimas ir Džou dinastijos paskelbimas

Siekdama legitimuoti moters valdymą tradiciškai konfucianistinėje visuomenėje, Wu Zetian rėmėsi budizmo doktrina. Jos nurodymu buvo išversta ir išplatinta „Didžiojo debesies sutra“ (大雲經 / Dàyún jīng), teigianti, kad Maitrėja (Maitreya) gimsianti kaip moteris valdovė, atnešianti taiką ir gerovę. 690 m. spalio 16 d., formaliai priėmusi sūnaus Ruidzongo bei valstybės pareigūnų peticiją, ji oficialiai pakeitė valstybės dinastijos pavadinimą iš Tang į Džou, o sostinę perkėlė į Luojangą, pavadintą Šendou (神都 / Shēndōu – „Šventąja sostine“).

💡 Įdomus faktas:

Wu Zetian išplėtė ir patobulino valstybinių egzaminų sistemą (Keju / 科舉), leidusią į valstybės tarnybą patekti žemesnių sluoksnių atstovams, o ne vien aristokratams. Be to, ji sukūrė kelias dešimtis naujų kiniškų hieroglifų, iš kurių garsiausias – Zhào (曌), reiškiantis „saulę ir mėnulį virš dangaus“, kurį ji pasirinko savo asmeniniu vardu.