Pietų Europos politinės istorijos, visuomeninių permainų ir valstybės santvarkos raidos metraščiuose įvyko radikalus lūžis. Sėkmingo respublikonų partijos bei kariškių suorganizuoto ginkluoto perversmo metu Portugalijoje buvo nuversta šimtmečius gyvavusi monarchija ir oficialiai paskelbta demokratinė respublika, visiškai pakeitusi šalies politinį veidą.

Pabaiga karaliaus valdžiai ir chaoso valanda

1910 metų spalio 5 dienos ryte, po kelias dienas trukusių ir intensyvių karinių susirėmimų sostinės Lisabonos gatvėse, jaunasis karalius Manuelis II buvo priverstas paskubomis bėgti į tremtį Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu revoliucionieriai, vadovaujami radikalių politinių lyderių, virš miesto rotušės iškėlė istorinę žalią ir raudoną naujosios respublikos vėliavą. Šis įvykis atvėrė kelią plataus masto demokratinėms, socialinėms bei švietimo reformoms konservatyvioje ir giliai tradicijose paskendusioje valstybėje.

Nusivylimo monarchija šaknys

Monarchijos nuvertimas nebuvo atsitiktinis – tam ilgus metus ruošėsi inteligentija ir miestelėnai, pastebėję vis gilėjančią valstybės ekonominę krizę, lėtą pramonės vystymąsi, Bažnyčios įtaką švietimui bei šalies politinį atsilikimą lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis. Sukilimas tapo logiška ilgalaikio visuomeninio nepasitenkinimo išdava.

💡 Įdomus faktas:

Po šio perversmo naujoji Portugalijos vyriausybė imėsi itin drastiškų permainų: šalyje buvo įvesta viena pažangiausių tuo metu darbo teisės sistemų pasaulyje (įteisinta teisė į streiką, apribota darbo diena), o taip pat radikaliai atskirta Bažnyčia nuo valstybės, uždarant daugelį religinių mokyklų ir konfiskuojant Bažnyčios turtą.