Šią naktį Karaliaus kepėjo Thomaso Farrinerio dirbtuvėse Pudding Lane gatvėje kilęs gaisras per kelias valandas peraugo į visuotinę sostinės katastrofą. Stipraus rytų vėjo gainiojama ugnis sausros išsekintame mieste žaibiškai plinta per tankiai užstatytus senamiesčio kvartalus – stichija jau sunaikino apie 87 parapijines bažnyčias, per 13 200 namų ir paliko be pastogės daugiau nei 70 000 iš 80 000 sostinės gyventojų. Nors oficialiai užfiksuotų žūčių skaičius kol kas stebėtinai mažas, neabejojama, kad tikrasis auka tapusiųjų skaičius, sudegusių be pėdsakų pragariškame karštyje, siekia šimtus.

Mirtinas valdžios delsimas ir neįvertintas pavojus

Gaisro pradžioje pavojaus mastas nebuvo tinkamai įvertintas. Atvykęs Londono Lordas Meras Sir Thomas Bloodworthas atsisakė duoti įsakymą griaunant kaimyninius namus sudaryti priešgaisrines juostas, pareikšdamas, kad ugnis nėra pavojinga ir pati užges. Ši delsimo klaida leido liepsnai pasiekti priekrantės sandėlius su derva, aliejumi bei spiritu, todėl kilusi ugnies audra tapo visiškai nebevaldoma.

Panika gatvėse ir Karaliaus pajėgų įsikišimas

Gatves užplūdo tūkstančiai išsigandusių gyventojų, o perkrauta Temzės upė užpildyta valtimis bei plaustais su gelbėjamu turtu. Matydamas katastrofišką padėtį, Karalius Karolis II kartu su Jorko kunigaikščiu asmeniškai perėmė vadovavimą gaisro gesinimui – Karaliaus įsakymu kareiviai pradėjo naudoti paraką ištisoms namų eilėms sprogdinti, taip kurdami apsaugines juostas ir stabdydami stichijos plitimą.

Pelenų pamokos: kaip 1666-ieji perbraižė modernaus miesto taisykles

Paradoksalu, tačiau ši naikinanti katastrofa atnešė ir netikėtą išsigelbėjimą – pragariškas karštis ir dūmai išdegino purvinus, žiurkių užplūstus viduramžių kvartalus, galutinai sustabdydami metus prieš tai mieste siautėjusį Didįjį Londono marą. Visgi sostinė po šios naktis jau niekada nebebus tokia pati: ugnis privers įvesti griežtus statybos reglamentus uždraudžiant medines konstrukcijas, paplatinti gatves bei padės pagrindus moderniam turto draudimui ir organizuotoms priešgaisrinėms tarnyboms.

Šis pragariškas gaisras galutinai nušlavė viduramžišką Anglijos sostinės veidą ir tapo diena, užbaigusia medinio Londono erą bei privertusia iš naujo perrašyti miesto statybos ir architektūros taisykles.