Šiaurės Amerikos istorijos, visuomeninės santarvės ir kultūrinių tradicijų metraštyje įvyko svarbus valstybinis žingsnis. Du kartus skirtingais istorijos tarpsniais – 1789 m. spalio 3 d. prezidentui Džordžui Vašingtonui paskelbus pirmąją šalies mastu Padėkos dieną, o 1863 m. karo negandų slegiamai šaliai prezidentui Abraomui Linkolnui ją oficialiai įteisinus – ši data tapo pamatu vienai giliausių JAV tradicijų.

Iš ištakų į nacionalinę šventę

Nors pirmasis padėkos derliaus minėjimas siekia dar XVII amžiaus pirmuosius kolonistų metus, ilgą laiką šventė buvo švenčiama tik regioniniu lygmeniu ir skirtingu laiku. 1789 metų spalio 3 dieną pirmuoju JAV prezidentu tapęs Džordžas Vašingtonas išleido istorinį proklamavimą, ragindamas visus amerikiečius padėkoti už sėkmingai sukurtą Konstituciją ir taiką. Vis dėlto tik per patį pilietinio karo įkarštį, 1863 metų spalio 3 dieną, prezidentas Abraomas Linkolnas paskelbė oficialų kreipimąsi, įtvirtindamas paskutinį lapkričio ketvirtadienį kaip nuolatinę, visai šaliai bendrą Padėkos dieną.

Tradicija, sujungianti kartas

Šis sprendimas padėjo sukurti galingą visuomeninio solidarumo simbolį, kuris iki šiol vienija šeimas prie bendro stalo, skatindamas atsigręžti į bendražmogiškas vertybes net sunkiausiais istorijos laikotarpiais.

💡 Įdomus faktas:

A. Linkolno sprendimui paskelbti nacionalinę Padėkos dieną didžiulę įtaką padarė beveik ketisdešimt metų trukusi atkakli žurnalo „Godey's Lady's Book“ redaktorės Sarah Josepha Hale kampanija, rašiusi laiškus kiekvienam JAV prezidentui, kol galiausiai pasiekė savo tikslą sujungti susiskaldžiusią tautą per bendrą dėkingumo tradiciją.