Šią dieną Paryžiuje, „Hotel d'York“ pastate, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos atstovai pasirašė istorinį dokumentą – Paryžiaus sutartį, kuria Didžiosios Britanijos karalystė oficialiai pripažino trylikos Šiaurės Amerikos kolonijų suverenitetą ir nepriklausomybę. Kartu Versalyje pasirašius atskiras sutartis tarp Britanijos, Prancūzijos bei Ispanijos, galutinai baigėsi aštuonerius metus trukęs JAV Nepriklausomybės karas, perbraižęs pasaulio geopolitinį žemėlapį.

Diplomatinis proveržis Paryžiuje

Sutartį JAV vardu pasirašė iškilūs diplomatai Johnas Adamsas, Benjaminas Franklinas ir Johnas Jay, o Britanijos karaliaus Jurgio III interesams atstovavo Parlamento narys Davidas Hartley. Po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų Amerikos delegacijai pavyko pasiekti ne tik visiška nepriklausomybę, bet ir itin palankias valstybės sienas – JAV teritorija išsiplėtė į vakarus iki pat Misisipės upės, o šiaurėje susiribojo su Didžiaisiais ežerais.

Europos galybių taika Versalyje

Tą pačią dieną netoliese esančiame Versalyje buvo pasirašytos sutartys tarp Didžiosios Britanijos ir Amerikos sąjungininkių – Prancūzijos bei Ispanijos. Šie susitarimai sutvarkė kolonijinių valdų ribas Karibuose, Afrikoje bei Floridoje. Prancūzijai ši taika tapo moraline ir politine revanšo pergale prieš Britaniją po Septynerių metų karo, nors didžiulės karo išlaidos itin susilpnino pačios Prancūzijos iždą ir pasėjo revoliucijos sėklas.

Naujos pasaulinės galybės gimimas

Paryžiaus sutarties pasirašymas pavertė 1776 m. Liepos 4 d. Nepriklausomybės deklaracijos idėjas teisiškai pripažinta tarptautine realybe. Pirmą kartą istorijoje Europos kolonijinė imperija oficialiai pripažino savo buvusių kolonijų atsiskyrimą ir demokratinės respublikos susikūrimą, kas įkvėpė vėlesnius laisvės judėjimus visame pasaulyje.

Ši diena tapo lemiamu tašku moderniojo pasaulio istorijoje, galutinai įtvirtinusiu Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip suverenios valstybės, atsiradimą tarptautinėje arenoje.

Įdomus faktas: Benjaminas Westas pamėgino įamžinti šį istorinį įvykį garsiame paveiksle, vaizduojančiame JAV ir Britanijos delegacijas. Tačiau paveikslas taip ir liko nebaigtas – Didžiosios Britanijos atstovai jautė tokią gėlą ir pažeminimą dėl prarastų kolonijų, kad tiesiog atsisakė pozoti dailininkui, todėl dešinioji drobės pusė išliko tuščia.