Šią dieną Osmanų imperijos sostinę ir aplinkinius regionus ištiko vienas pražūtingiausių žemės drebėjimų Rytų Viduržemio jūros regione, vėliau amžininkų pramintas „Mažąja apokalipse“. Galingi požeminiai smūgiai, prasidėję vidurnaktį, pavertė griuvėsiais didžiulę dalį didingo miesto, nusinešdami tūkstančius gyvybių ir iš esmės pakeisdami sostinės architektūrinį bei socialinį veidą.

Sostinė griuvėsiuose

Žemės drebėjimo metu griuvo daugiau nei tūkstantis namų, dešimtys mečečių, o galingos Marmuro jūros bangos užliejo pakrantės rajonus, perlipusios net miesto gynybinę sieną. Pačiame sultono Sultono Bajazido II rūmų komplekse kilusi panika privertė valdovą kelioms savaitėms pasitraukti į palapinių stovyklą atvirojoje erdvėje, kol mieste rimo pakartotiniai smūgiai.

Aukų skaičius skaičiuojamas nuo 4 000 iki 10 000 žmonių, o tarp žuvusiųjų buvo nemažai Osmanų elito atstovų. Griūtys pažeidė ir galingąsias Teodosijaus sienas, kurios šimtmečius saugojo mietą nuo išorės priešų, todėl valdovui teko skubiai mobilizuoti dešimtis tūkstančių darbininkų iš visų imperijos provincijų atstatymo darbams.

Istorinis palikimas

Ši katastrofa privertė Osmanų architektus peržiūrėti statybos technikas: po 1509 metų įvykių Konstantinopolyje buvo apribota sunkių akmeninių pastatų statyba gyvenamuosiuose rajonuose, o pirmenybė pradėta teikti lankstesnėms medinėms konstrukcijoms, galinčioms geriau atlaikyti seisminius smūgius.

Įdomus faktas: Drebėjimas buvo toks galingas, kad jo sukelti požeminiai virpesiai buvo juntami net Egipto Kaire ir Graikijos salose, o patys pakartotiniai smūgiai Konstantinopolio apylinkėse nenustojo kartojęsi net 45 dienas iš eilės, versdami gyventojus ilgą laiką gyventi atvirame danguje.