Dvidešimtojo amžiaus pradžioje aviacijos pionieriai Europoje siekė praktiškai pademonstruoti už orą sunkesnių aparatų savarankiško pakilimo ir skrydžio galimybes. Bagatelle parke Paryžiuje (Paris) spalio 23 dieną brazilų kilmės aviatorius Alberto Santosas-Dumont'as (Alberto Santos-Dumont) savo sukonstruotu lėktuvu „14-bis“ atliko pirmąjį viešą bei oficialiai verifikuotą motorinį skrydį Europoje.

Techniniai parametrai ir skrydžio eiga

Lėktuvas „14-bis“, turėjęs biplano struktūrą ir aprūpintas 50 arklio galių varikliu, pakilo į orą nenaudodamas jokių išorinių pagalbinių priemonių, pavyzdžiui, katapultos ar palankaus vėjo pagreičio. A. Santosas-Dumont'as (Alberto Santos-Dumont) nuskriejo 60 metrų atstumą maždaug dviejų–trijų metrų aukštyje, o šį pasiekimą oficialiai užfiksavo Prancūzijos aeroklubo atstovai.

Tarptautinis pripažinimas ir aviacijos mokslo raida

Šis skrydis tapo pirmuoju viešai stebėtu motoriniu skrydžiu Senajame žemyne ir pelnė autoriui Archdeacon taurės apdovanojimą už pirmąjį didesnį nei 25 metrų skrydį. Įvykis paskatino sparčią aeronautikos inžinerijos plėtrą Europoje bei iškėlė griežtus reikalavimus oficialiam aviacijos rekordų registravimui.

💡 Įdomus faktas:

Kadangi A. Santosas-Dumont'as (Alberto Santos-Dumont) skrydžio metu privalėjo abiem rankomis valdyti lėktuvo svirtis ir negalėjo išsiimti kišenėje turėto kišeninio laikrodžio laiko matavimui, jis paprašė savo bičiulio juvelyro Louiso Cartier (Louis Cartier) sukurti specialų laikrodį ant riešo – taip gimė vienas pirmųjų vyriškų rankinių laikrodžių modelių.