Teisminis siaubas, sukaustęs Naujosios Anglijos koloniją, pagaliau gauna griežtą stabdį iš pačios viršūnės. Kolonijos gubernatoriui Williamui Phipsui parašius lemiamą laišką, oficialiai užbaigiamas masinis įtariamųjų persekiojimas, kuris Amerikos istorijoje įamžintas tamsiausia raganų medžioklės naktimi.

Įvykių eiga ir teismų pabaiga

1692 metų spalio 12 diena žymi momentą, kai gubernatorius Williamas Phipsas, matydamas augančią neteisybę ir tai, kad net jo paties žmona buvo apkaltinta raganavimu, išplatino griežtą nurodymą nutraukti specialiųjų teismų veiklą ir uždrausti tolimesnius areštus bei mirties bausmes be tvirtų įrodymų. Iki tol masinė isterija, prasidėjusi mažame Salemo kaimelyje, spėjo pasiglemžti dešimtis gyvybių – žmonės buvo kariais pakarti arba kankinami vien remiantis isteriškais paauglių mergaičių parodymais ir „regėjimais“.

Pasekmės teisinei sistemai ir visuomenei

Šis sprendimas tapo neįkainojama ir skaudžia teisine pamoka visai Vakarų pasaulio teismų sistemai. Salemo tragedija atvėrė akis visuomenei dėl masinių psichozių ir religinio fanatizmo pasekmių, paskatindama visiškai peržiūrėti įrodymų svorį teisme ir įtvirtinti principą, kad kaltė turi būti įrodoma neginčijamais faktais, o ne prasimanymais.

💡 Įdomus faktas:

Vienas iš tragiškiausių ir labiausiai sukrečiančių šio laikotarpio epizodų buvo 81-erių metų ūkininko Gileso Corey mirtis, kuris, atsisakęs teistis ar pripažinti kaltę, buvo lėtai sutraiškytas po sunkiais akmenimis, jo paskutiniais žodžiais prašant tik „daugiau svorio“, kad greičiau baigtųsi kančios.