Šią dieną Romos „Palazzetto dello Sport“ arenoje įvyko XVII vasaros olimpinių žaidynių bokso turnyro pussunkio svorio kategorijos (iki 81 kg) finalas. Jame 18-metis JAV atstovas Cassius Clay užtikrinta pergale įveikė tris kartus Europos čempioną, patyrusį Lenkijos boksininką Zbigniewą Pietrzykowskį. Šis olimpinis aukso medalis paženklino pasaulinės sporto fenomeno – vėliau Muhammado Ali vardą priėmusio boksininko – profesionalios karjeros pradžią.

Dominavimas olimpiniame ringe

Nors į žaidynes C. Clay atvyko būdamas vos 18 metų amžiaus, jo unikalus bokso stilius – žaibiškas kojų darbas, neįprastai žemai laikomos rankos ir neįtikėtinai greiti smūgiai – išskyrė jį iš visų varžovų. Kelėse iki finalo jaunasis amerikietis privertė pasiduoti teismo sprendimu arba nokautavo atstovus iš Belgijos, SSRS ir Australijos. Finale prieš Z. Pietrzykowskį, po sunkesnio pirmojo raundo, C. Clay perėmė visą kovos kontrolę ir trečiajame raunde visiškai dominavo ringe, pelnydamas vienbalsį teisėjų sprendimą 5:0.

Nuo skrydžio baimės iki olimpinės šlovės

Įdomu tai, kad šios pergalės galėjo ir nebūti dėl C. Clay turėtos stiprios skrydžių baimės. Jaunasis sportininkas taip bijojo skristi lėktuvu į Italiją, kad svarstė apskritai pasitraukti iš olimpinės rinktinės. Įkalbėtas trenerio, jis galiausiai sutiko skristi, tačiau visos kelionės metu dėvėjo parašiutą, kurį pats nusipirko karinių prekių parduotuvėje prieš pat kelionę.

Žingsnis į profesinį ringą ir pasaulinę šlovę

Iškovotas olimpinis auksas pavertė C. Clay nacionaliniu herojumi JAV. Jau tų pačių metų spalio mėnesį jis debiutavo profesionaliame ringe, o 1964 m., įveikęs Sonny Listoną, tapo pasaulio sunkiasvorių čempionu ir pasikeitė vardą į Muhammadą Ali. Romos olimpinis medalis tapo pirmuoju dideliu laimėjimu sportininko gyvenime, kuris vėliau pakeitė ne tik bokso istoriją, bet ir XX amžiaus sporto bei pilietinių teisių kultūrą.

Ši diena įėjo į sporto istoriją kaip akimirka, kai pasaulis pirmą kartą išvydo būsimąjį „Didžiausiąjį“ (The Greatest).

Įdomus faktas: Savo autobiografijoje Muhammad Ali teigė, kad grįžęs į gimtąjį Luisvilį (Kentučio valstijoje) buvo atsisakyta jį aptarnauti tik baltiesiems skirtoje kavinėje dėl tuo metu galiojusios rasinės segregacijos. Nusivylęs ir įpykęs, jis išmetė savo olimpinį aukso medalį į Ohajo upę. Nors šios istorijos autentiškumas vėliau buvo ginčijamas, 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Tarptautinis olimpinis komitetas jam iškilmingai įteikė pakaitinį aukso medalį.