Vestminsterio abatijoje uždedama karūna valdovui, atvertusiam naują ir neramų puslapį Anglijos monarchijos istorijoje. Išsiveržęs į valdžią ir nuvertęs savo pusbrolį Ričardą II, Henrikas IV oficialiai karūnuojamas Anglijos karaliumi, taip įtvirtinant Lankasterių dinastijos valdžią šalyje.

Sosto perėmimas ir karūnavimo iškilmės

1399 metų spalio 13 dieną surengta iškilminga karūnavimo ceremonija buvo ne tik religinis bei valstybinis aktas, bet ir teisinio legitimavimo siekis. Henrikas Bolingbrokas (Henrikas IV) tais pačiais metais grįžo iš tremties, pritraukė nepatenkintų bajorų paramą ir privertė tironiškai valdžiusį Ričardą II atsisakyti sosto. Įvykęs monarcho nuvertimas buvo beprecedentis politinis žingsnis Viduramžių Anglijoje, todėl prabangi karūnavimo šventė turėjo pademonstruoti naujojo valdovo galią bei Dievo palaiminimą.

Pasekmės ir Lankasterių dinastijos valdymas

Henriko IV atėjimas į sostą nutraukė tiesioginę Plantagenetų liniją ir pradėjo Lankasterių šakos valdymą. Nors naujajam karaliui pavyko išlaikyti karūną, jo valdymą lydėjo nuolatiniai maištai, Škotijos bei Velso sukilimai ir bajorų sąmokslai. Be to, abejotinas jo teisių į sostą teisėtumas pasėjo nesutarimų sėklą, kuri po kelių dešimtmečių išaugo į kruvinus pilietinius karus tarp Lankasterių ir Jorkų namų, istorijoje žinomus kaip Rožių karai.

💡 Įdomus faktas:

Po 1066 m. įvykusio Normandų užkariavimo visi Anglijos valdovai kalbėjo prancūziškai. Henrikas IV tapo pirmuoju karaliumi per daugiau nei tris šimtmečius, kurio gimtoji kalba buvo anglų – per savo karūnavimą 1399 metais jis į susirinkusiuosius kreipėsi būtent anglų kalba.