Vakarų Europos viduramžių karinėje istorijoje užregistruotas netikėtas ir skaudus feodalinės armijos sutriuškinimas. Per besitęsiančius Friso-Olandijos karus Fryzijos gyventojai netoli Varno kaimo įvykdė lemiamą triuškinamą smūgį Olandijos grafystės riterių pajėgoms, vadovaujamoms olandų valdovo Vilhelmo IV.

Nelygi kva už nepriklausomybę pelkėtose žemėse

1345 metų rugsėjo 26 dieną įvykęs mūšis tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip vietiniai laisvieji valstiečiai ir kariautojai, pasinaudodami vietovės pranašumais, sugebėjo nugalėti kur kas geriau ginkluotą ir šarvuotą riterių kariuomenę. Olandijos grafas Vilhelmas IV įsiveržė į fryzų žemes norėdamas jas pajungti, tačiau pelkėta ir vandens išvagota teritorija sunaikino sunkiosios kavalerijos manevringumą. Fryzai užklupo įsiveržėlus netvarkoje, o per kautuves žuvo pats Olandijos grafas bei didelė dalis jo kilmingosios palydos.

Fryzijos autonomijos apsauga

Ši pergalė ilgesniam laikui apsaugojo regioną nuo Olandijos ekspansijos ir tapo svarbiu vietinio pasididžiavimo bei laisvės simboliu per visus viduramžius.

💡 Įdomus faktas:

Nors mūšis baigėsi visiška olandų triuškinimu, vėlesniais amžiais ši pergalė Fryzijoje virto gilia folklorine legenda, o pačioje mūšio vietoje kasmet buvo minimas kritusiųjų olandų grafo riterių atminimas.