Europos diplomatijos, tautinių judėjimų ir valstybių kūrimosi metraščiuose įrašytas lemiamas žingsnis. Belgijos laikinoji vyriausybė oficialiai ir teisiškai paskelbė Belgijos nepriklausomybę bei visišką atsiskyrimą nuo Nyderlandų Karalystės, taip įteisindama mėnesį trukusius ginkluotus neramumus bei liaudies sukilimą Briuselyje.

Nuo gatvės barikadų iki naujos valstybės

1830 metų spalio 4 dienos dekretas tapo kulminacija, kuria katalikiškosios pietinės provincijos nutraukė valstybinę sąjungą su protestantiška šiaurine Nyderlandų dalimi, susiformavusia po 1815 metų Vienos kongreso. Nors olandų karinės pajėgos bandė ginklu jėga atgauti kontrolę, belgų savanorių pasipriešinimas ir vėlesnė didžiųjų Europos valstybių (ypač Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) diplomatinė parama užtikrino, kad jauna valstybė iškovotų tarptautinį pripažinimą bei taptų konstitucine monarchija.

Naujas geopolitinis veidas Europoje

Šis įvykis ne tik sukūrė naują suverenią valstybę Europos žemėlapyje, bet ir tapo vienu retų bei sėkmingų XIX a. revoliucijų pavyzdžių, kai tautinis judėjimas sugebėjo pasiekti savo tikslus be ilgalaikio žemyno masto karo.

💡 Įdomus faktas:

Įdomu tai, kad prasidėjus revoliucijai rugsėjo mėnesį, sukilimo kibirkštis užsidegė... teatre: Briuselio operos teatre atliekant Danielio Auber opera „Portičio byla“ (La muette de Portici), patriotinė arijos eilutė „Šventoji meilė tėvynei“ taip įaudrino publiką, kad žiūrovai išbėgo į gatves ir pradėjo revoliuciją, vėliau pakeitusią visos šalies likimą.