Viduramžių krikščioniškojo pasaulio dvasinėje sostinėje įvyko istorinis suvažiavimas, iš esmės apibrėžęs religinio meno ir atvaizdų gerbimo ateitį. Šventosios Išminties bažnyčioje prasidėjo Antrasis Nikėjos susirinkimas, kurio pagrindinis tikslas buvo išspręsti aršius ginčus dėl ikonoklazmo ir grąžinti šventųjų atvaizdų gerbimą į bažnyčias.

Ikonoklazmo krizės pabaiga

787 metų rugsėjo 24 dieną susirinkę dvasininkai ir teologai atvertė naują puslapį Bizantijos imperijos religiniame gyvenime. Kelis dešimtmečius trukiantys draudimai ir griežtos sankcijos prieš religinių paveikslų – ikonų – gerbimą sukėlė didžiulę suirutę visuomenėje. Susirinkimas formaliai pasmerkė ikonoklastus, nusprendęs, kad ikonos nėra stabai, o pagarba joms yra nukreipta į pačius atvaizduojamus šventuosius ir galiausiai į patį Dievą.

Pasaulinis dvasinis palikimas

Šis susirinkimas, vėliau pripažintas septintuoju visuotiniu bažnyčios susirinkimu tiek Rytų ortodoksų, tiek Vakarų katalikų tradicijose, padėjo tvirtus pamatus bažnytinio meno kanonams ir teologiniam atvaizdų traktavimui, kurie išliko nepakitę šimtmečius.

💡 Įdomus faktas:

Nikėja pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiame mieste 325 metais vyko pirmasis istorijoje visuotinis bažnyčios susirinkimas, todėl antrojo susirinkimo rengimas Šventosios Išminties (Hagia Sophia) bažnyčioje simboliškai pabrėžė senųjų krikščionybės pamatų tęstinumą.