Šią dieną Attikos pataisos namuose Niujorko valstijoje prasidėjo vienas didžiausių ir kruviniausių kalinių sukilimų JAV istorijoje. Ketvirtą dieną trukusi dramatiška krizė baigėsi brutaliu teisėsaugos pajėgų šturmu, kurio metu žuvo 43 žmonės, įskaitant 29 kalinius ir 10 įkaitais paimtų prižiūrėtojų. Šis tragedijos mastas sukrėtė šalies visuomenę ir tapo skaudžiu priminimu apie gilumines Amerikos kalėjimų sistemos problemas.

Nežmoniškos sąlygos ir protestas

Sukilimas kilo kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl sunkių kalinimo sąlygų, rasinės diskriminacijos, nepakankamos medicininės priežiūros ir elementaraus žmogiškojo orumo įžeidimo. Kaliniai užėmė pagrindinį kalėjimo kiemą, paėmė dešimtis įkaitų ir iškėlė reikalavimus pagerinti gyvenimo sąlygas, suteikti geresnį maistą bei užtikrinti amnestiją visiems dalyviams. Nors derybos su valdžios atstovais vyko kelias dienas, galiausiai valstijos gubernatorius Nelson Rockefeller įsakė ginkluotoms pajėgoms šturmuoti pastatą, nepaisant didelės aukų rizikos.

Šturmo metu kilusi chaotiška dešimčių ginklų ugnis nusinešė daugybę gyvybių, o po operacijos kalinių laukė žiaurus elgesys ir kerštas iš administracijos pusės. Tik po daugelio metų teismų procesų paaiškėjo, kad didelė dalis žuvusiųjų nuo pareigūnų kulkų mirė dėl nesuteiktos laiku medicininės pagalbos, o valdžia ilgą laiką bandė nuslėpti tikrąją tragedijos eigą.

Lūžis kalėjimų reformų istorijoje

Attikos įvykiai paskatino plataus masto diskusijas apie žmogaus teises už grotų ir privertė iš esmės peržiūrėti kalėjimų apsaugos bei resocializacijos politiką visoje šalyje.

Įdomus faktas: Įdomu tai, kad derybų metu kaliniai reikalavo užsienio šalių – tokių kaip Alžyras, kur tuo metu glaudėsi radikalus „Juodųjų panterų“ judėjimas – diplomatinės globos ir lėktuvo, kuris juos išgabentų į saugią šalį. Nors šis reikalavimas buvo visiškai nerealu įgyvendinti, jis parodė, kokį didelį tarptautinį ir politinį atgarsį kaliniai norėjo suteikti savo protestui.