Tarptautinės diplomatijos, Europos imperializmo ir Artimųjų Rytų istorijoje prasidėjo karinis konfliktas, iš esmės sukrėtęs pasaulio geopolitinę pusiausvyrą. Po ilgai tvyrojusios įtampos ir nesėkmingų diplomatinių derybų, Italijos karalystė oficialiai paskelbė karą Osmanų imperijai, siekdama užimti tuometinę Libijos teritoriją.

Naujo padalijimo pradžia Viduržemio jūros baseine

1911 metų rugsėjo 29 dieną išplatintame ultimatume Italija pareikalavo Osmanų imperijos leisti be pasipriešinimo įvesti kariuomenę į Tripolitaniją ir Kirenaiką (dabartinę Libiją), motyvuodama tai būtinybe apsaugoti savo piliečius ir įvesti regioninį stabilumą. Osmanų vyriausybei atmetus šiuos reikalavimus, italų pajėgos pradėjo karines operacijas jūrų ir sausumos frontuose. Šis karas atvėrė pandoros skrynią – jis parodė Osmanų imperijos karinį silpnumą ir paskatino kitas Balkanų valstybes susivienyti naujiems kariniams veiksmams prieš Stambulą.

Geopolitinės pasekmės Europos pakraštyje

Nors Italija tikėjosi greitos ir lengvos pergalės, vietinių genčių pasipriešinimas užsitęsė, tačiau galiausiai pagal Ouchy taikos sutartį Osmanų imperija buvo priversta perleisti Libijos kontrolę Romai.

💡 Įdomus faktas:

Italijos ir Turkijos karas įėjo į karo aviacijos istoriją kaip pirmas kartas, kai mūšio lauke buvo aktyviai panaudoti lėktuvai ir dirižabliai žvalgybai bei bombardavimui, taip pat pirmą kartą istorijoje buvo surengtas priešo lėktuvo numušimas ugnimi iš žemės.