Viduramžių politikos, Europos valstybingumo ir dinastinių pokyčių metraščiuose įrašyta viena reikšmingiausių dienų. Karolingų dinastijos lyderiai Karlomanas I ir Karolis Didysis oficialiai buvo karūnuoti frankų karaliais, padėdami pamatus būsimajai galingai imperijai, kurios įtaka formuos visą Vakarų Europos civilizaciją.

Valdžios padalijimas ir nauja eros pradžia

768 metų spalio 9 dieną mirus jų tėvui Pipinui Trumpajam, frankų valstybė buvo padalinta tarp dviejų jo sūnų – Karlomano ir Karolio. Remiantis tuometinėmis frankų tradicijomis, abu broliai gavo karališkuosius titulus, tačiau jų valdymo stiliai ir požiūris į valstybės ateitį smarkiai skyrėsi. Nors šis valdžios padalijimas pradžioje keliė įtampą tarp brolių, jis netrukus atvėrė kelią vienvaldei Karolio Didžiojo valdžiai po netikėtos Karlomano mirties 771 metais.

Pasekmės Europos istorijai

Šis karūnavimas tapo pirmuoju žingsniu link to, kas vėliau išaugo į galingą Frankų imperiją. Karolis Didysis, perėmęs pilną valdžią į savo rankas, vykdė plataus masto karines kampanijas, suvienijo didelę dalį Vakarų ir Vidurio Europos bei inicijavo kultūrinį pakilimą, žinomą kaip Karolingų renesansas, visiškai pakeitusį žemyno veidą.

💡 Įdomus faktas:

Nors istorijoje Karolis Didysis įsitvirtino kaip vienas galingiausių ir garsiausių viduramžių valdovų, vadinamas „Europos tėvu“, pačioje jo karaliavimo pradžioje santykiai su broliu Karlomanu buvo tokie įtempti, kad jų motina Bertrada turėjo nuolat tarpininkauti, kad tarp jų nekiltų atviras karinis konfliktas.