Artimuosiuose Rytuose kilo didžiulis karinis konfliktas – Irako pajėgos, vadovaujamos Saddamo Husseino, be oficialaus karo paskelbimo kirto Irano sieną ir pradėjo didelio masto puolimą. Šis įsiveržimas pažymėjo pražūtingo, aštuonerius metus trukusio Iran–Irako karo pradžią, kurio metu abi šalys patyrė milžiniškus žmogiškuosius bei ekonominius nuostolius.

Konflikto kilmė ir eskalacija

1980 metų rugsėjo 22 dieną Irako karinės oro pajėgos surengė netikėtus antskrydžius į pagrindinius Irano oro uostus, o sausumos pajėgos įsiveržė į naftingąjį Chuzestano regioną. Konflikto priežastimis tapo dešimtmečius trukinėję teritoriniai ginčai dėl Šat al Arabo vandens kelio kontrolės bei Bagdado baimė, kad 1979 metų Irano Islamo revoliucija paskatins šiitų sukilimą Irake.

Pasekmės regionui

Karas išsekino abiejų valstybių ekonomiką ir tapo vienu kruviniausių XX amžiaus pabaigos regioninių konfliktų, pareikalavusiu šimtų tūkstančių gyvybių.

💡 Įdomus faktas:

Nors Irakas tikėjosi žaibiškos pergalės ir greito Irano režimo žlugimo, iraniečiai sutelkė masinį pasipriešinimą, todėl fronto linijos greitai įstrigo sekinančiame poziciniame kare, primenančiame Pirmąjį pasaulinį karą.