Naujųjų laikų pasaulio politikos, tarptautinių santykių ir karinių konfliktų metraščiuose įrašyta viena lemiamiausių dienų. JAV ir jos sąjungininkai pradėjo plataus masto karinę invaziją į Afganistaną, reaguodami į 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinius išpuolius ir „Talibano“ režimo atsisakymą išduoti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną.

Operacijos „Tvirta laisvė“ pradžia

2001 metų spalio 7 dienos vakarą JAV ir Jungtinė Karalystė pradėjo karinių bazių bei vadaviečių bombardavimą Afganistane, pasitelkdamos strateginius lėktuvus ir sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Šis karinis smūgis žymėjo oficialią operacijos „Tvirta laisvė“ (Operation Enduring Freedom) pradžią, kuria siekta išardyti tarptautinio terorizmo tinklus šalyje ir nuversti šalyje dominavusį „Talibano“ judėjimą, suteikusį prieglobstį „Al-Qaeda“ vadovybei.

Ilgalaikės pasekmės regionui

Nors pirminis karinis tikslas – nuversti „Talibano“ vyriausybę – buvo pasiektas gana greitai, operacija peraugo į ilgametį, varginantį ir du dešimtmečius trukusį konfliktą, iš esmės pakeitusį geopolitinį Centrinės Azijos regiono veidą.

💡 Įdomus faktas:

Prasidėjus kariniams veiksmams, JAV karinės pajėgos ne tik naudojo moderniausias technologijas bei oro pajėgas, bet ir glaudžiai bendradarbiavo su vietine Šiaurės aljanso opozicija, o pirmuosius žvalgybos duomenis bei logistinę paramą ant žemės užtikrino slaptai į Afganistano teritoriją infiltruoti CŽV specialiųjų operacijų pareigūnai.