Šią dieną ties Aktijaus iškyšuliu, Jonijos jūroje, įvyko lemiamas jūrų mūšis, užbaigęs dešimtmečius trukusį pilietinį karą ir galutinai nulėmęs Romos civilizacijos likimą. Marko Antonijaus ir Egipto karalienės Kleopatros VII jungtinės jūrų pajėgos patyrė katastrofišką pralaimėjimą prieš Gajaus Octaviano laivyną, kuriam meistriškai vadovavo talentingasis admirolas Marcus Vipsanius Agrippa. Šis triuškinamas triumfas pavertė Octavianą vienvaldžiu Romos pasaulio valdovu.

Agrippos taktinė genijalumas ir Kleopatros pasitraukimas

Mūšio baigtį nulėmė ne tiek laivų skaičius, kiek karinė taktinė pranašumas. Antonijus rėmėsi didžiulėmis, sunkiai ginkluotomis quinqueremomis ir bokštais aprūpintais mirtinais laivais, tačiau Agrippa prieš juos išrikiavo manevringas, greitas liburnas. Kai Agrippos pajėgos išviliojo Antonijaus laivyną į atvirą jūrą ir pradėjo jį apsupti, Kleopatra nebelaukė galutinės baigties – su savo 60 Egipto laivų eskadra ji netikėtai prasiveržė pro gretas ir patraukė link Aleksandrijos. Pamatęs bėgančią karalienę, Antonijus paliko kovojančius savo karius ir pasekė iš paskos, palikdamas visą laivyną likimo valiai.

Aleksandrijos žlugimas ir Senovės Egipto pabaiga

Po šio pralaimėjimo Antonijaus sausumos armija, netekusi vadovybės ir vilties, pasidavė Octavianui. Nors bėgliai prieglobstį rado Aleksandrijoje, jų likimas jau buvo nulemtas. Kitais metais, Octaviano legionams žengiant į Egiptą, Markas Antonijus ir Kleopatra VII pasirinko savižudybę. Su Kleopatros mirtimi galutinai žlugo Ptolemėjų dinastija, o tūkstantmetę istoriją skaičiavęs Egiptas prarado bet kokį suverenitetą ir buvo oficialiai paverstas asmenine Octaviano provincija.

Respublikos saulėlydis ir Pax Romana aušra

Aktijus tapo galutiniu tašku ilgoje Romos respublikos žlugimo agonijoje. Išnaikinęs visus savo politinius ir karinius varžovus, Octavianas sukaupė absoliučią valdžią savo rankose. Po kelerių metų Senatas jam suteiks „Augusto“ (Išaukštintojo) titulą, taip oficialiai užbaigiant Romos respublikos erą ir pradėdant Romos imperijos bei dviejų šimtų metų taikos periodo (Pax Romana) epochą.

Šis jūrų susirėmimas galutinai sunaikino paskutiniuosius Romos respublikinės santvarkos likučius ir tapo diena, atvėrusia kelią galingiausios Antikos imperijos susikūrimui.

Įdomus faktas: Pagrindiniu Octaviano slaptuoju ginklu šioje kovoje tapo visai ne milžiniški laivai, o Agrippos patobulintas prietaisas, vadinamas harpax. Tai buvo iš balistos iššaunamas didžiulis medinis rąstas su geležiniu kabliu ir ilga virve. Įsmigęs į priešininko laivą, jis leisdavo Agrippos greitiesiems laivams akimirksniu pritraukti neangliškus Antonijaus milžinus ir juos paimti atakuojant rankiniais ginklais – Antonijaus kapitonai neturėjo jokio šanso išvengti šio spąstų mechanizmo.