Šią dieną Filadelfijos „Carpenters' Hall“ rūmuose susirinko 56 delegatai iš dvylikos Šiaurės Amerikos britų kolonijų, pradėdami Pirmąjį Kontinentinį Kongresą. Šis beprecedentis suvažiavimas buvo sušauktas reaguojant į Didžiosios Britanijos parlamento priimtus vadinamuosius „Nepakeliamuosius aktus“ (Coercive/Intolerable Acts), skirtus nubausti Masačusetsą po žymiojo Bostono arbatėlės protesto. Kongreso pradžia paženklino esminį lūžį: atskiros ir iki tol izoliuotos kolonijos vieningai susivienijo ginti savo teisių prieš Didžiosios Britanijos karūną.

Delegatų įvairovė ir vienybės paieškos

Atsiliepdamos į raginimą, savo atstovus atsiuntė visos kolonijos, išskyrus Džordžiją, kuri tuo metu tikėjosi Didžiosios Britanijos karinės pagalbos kovoje su indėnais. Tarp susirinkusių delegatų buvo tokios iškilios asmenybės kaip George'as Washingtonas, Johnas Adamsas, Samuelis Adamsas, Patrickas Henry ir Johnas Jay. Nepaisant skirtingų regioninių interesų ir politinių pažiūrų – nuo nuoseklių lojalistų iki griežtų radikalų – delegatus suvienijo bendras tikslas: parengti koordinuotą atsaką į Londono vykdomą politinį ir ekonominį spaudimą.

Prekybinis boikotas ir Teisių deklaracija

Po devynias savaites trukusių intensyvių debatų Kongresas priėmė keletą lemiamų dokumentų. Svarbiausias iš jų – Kontinentinė asociacija (Continental Association), numatanti visuotinį britiškų prekių boikotą, įsigaliojantį nuo 1774 m. gruodžio 1 d. Taip pat buvo parengta „Teisių ir skundų deklaracija“, nukreipta karaliui Jurgiui III. Joje pareikštas protestas prieš apmokestinimą be atstovavimo, privalomą karių apgyvendinimą civilių namuose ir vietinės savivaldos teisių suvaržymą, kartu pabrėžiant, kad kolonistai išlaiko prigimtines teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę.

Pirmasis žingsnis nepriklausomybės link

Nors Pirmasis Kontinentinis Kongresas dar nesiekė visiško atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos ir vilėjosi išspręsti konfliktą taikiai, jis padėjo organizacinius bei teisinius pagrindus būsimai JAV valstybei. Delegatai susitarė, kad jei Didžioji Britanija nepanaikins represinių įstatymų, jie po metų – 1775 m. gegužę – susirinks į Antrąjį Kontinentinį Kongresą. Britų karūnai atsisakius nusileisti, būtent šis sprendimas tiesiogiai nutiesė kelią į JAV Nepriklausomybės karą.

Ši diena atvertė naują pasaulio istorijos puslapį, paversdama paskirų kolonijų pasipriešinimą vieningu politiniu judėjimu.

Įdomus faktas: Būtent Pirmojo Kontinentinio Kongreso metu pasakyti įsimintini delegato Patricko Henry žodžiai apibrėžė gimstančią tautinę tapatybę: „Atskyrimai tarp Virdžinijos, Pensilvanijos, Niujorko ir Naujosios Anglijos jau nebeegzistuoja. Aš esu ne virdžinietis, o amerikietis!“