Romos imperijos širdyje įvyksta esminis valdžios lūžis, pakeisiantis visos antikinių rūmų istorijos eigą. Paslaptingomis aplinkybėmis, įtariant nuodijimą, miršta imperatorius Klaudijus, o sostą perima jo įvaikis Neronas – taip užkertamas kelias paties Klaudijaus biologiniam sūnui Britanikui.

Rūmų intrigos ir mirties aplinkybės

54 metų spalio 13 dienos naktį Romą sudrebino žinia apie 63 metų imperatoriaus Klaudijaus mirtį. Antikiniai istorikai, tokie kaip Tacitas ir Svetonijus, vieningai nurodo, kad valdovas buvo nunuodytas užnuodytais grybais. Pagrindine šio sąmokslo organizatore laikoma jo ketvirtoji žmona Agripina Jaunesnioji, kuri siekė bet kokia kaina užtikrinti sostą savo 16-mečiui sūnui Neronui iš ankstesnės santuokos, kol Klaudijus nespėjo oficialiu įpėdiniu paskelbti savo tikrojo sūnaus Britaniko.

Pasekmės imperijai ir Nerono valdymo pradžia

Klaudijaus mirtis žymėjo vieno iš geriausiai imperiją tvarkiusių valdovų epochos pabaigą. Nors Klaudijus pasižymėjo biurokratijos stiprinimu, Britanijos užkariavimu ir infrastruktūros plėtra, jo įpėdinio Nerono atėjimas į valdžią pradžioje atrodė žadantis taikos erą, tačiau vėliau virto vienu tamsiausių ir skandalingiausių periodų Romos istorijoje. Šis valdžios perėmimas atskleidė, kokia pažeidžiama buvo imperijos sosto paveldimumo sistema, priklausiusi nuo vidinių rūmų intrigų.

💡 Įdomus faktas:

Po Klaudijaus mirties Neronas jį paskelbė dievu (deifikavo), tačiau vėliau pats tyčiojosi iš velionio įtėvio, pareikšdamas, kad grybai yra „dievų maistas“, nes būtent per juos Klaudijus tapo dievu.