Persijos istorijoje 531 metų rugsėjo 13 diena žymi lūžio tašką, kuomet į Sasanidų imperijos sostą oficialiai atsisėdo Chosroej I, vėliau tapęs vienu galingiausių ir labiausiai gerbiamų monarchų viso Vidurio Rytų regione. Šis valdovas perėmė valstybę kritiniu metu, tačiau sugebėjo ją paversti klestinčia kultūros ir karinės galios imperija.

Valdžios perėmimas sudėtingu metu

Chosroej I tėvas, imperatorius Kavadas I, mirė besitęsiant alinančiam karui su Bizantijos imperija bei šalyje virpant politiniams ir religiniams konfliktams, ypač kilus mazdakitų judėjimui. Jaunam Chosrojei teko paveldėti valstybę, kuriai grėsė išoriniai priešai ir vidiniai perversmai. Vos užėmęs sostą, jis turėjo ryžtingai numalšinti kilusius aristokratų sąmokslus, siekusius jį nuversti, ir greitai įtvirtinti centralizuotą valdžią.

Auksinis imperijos amžius ir reformos

Nors valdymo pradžioje Chosroej I turėjo stabilizuoti padėtį, jo epopeja į istoriją pateko dėl plataus masto valstybinių reformų, pakeitusių visą valstybės struktūrą. Jis pertvarkė žemės mokesčių sistemą, padarydamas ją teisingesnę ir labiau nuspėjamą, bei sukūrė profesionalią, valstybės išlaikomą kariuomenę. Valdovas aktyviai rėmė filosofiją, mediciną ir literatūrą, todėl jo rūmuose priglobstį rado graikų filosofai, o iš Indijos atkeliavo šachmatai bei garsieji pasakėmėlių tekstai.

💡 Įdomus faktas:

Dėl savo nepaprasto teisingumo ir išminties Chosroej I istorijos šaltiniuose gavo pravardę Anuširvanas, kas iš persų kalbos išversta reiškia „Tas, kurio siela yra nemirtinga“.