Antrojo pasaulinio karo Ramiojo vandenyno teatre Sąjungininkų vykdyta salų peršokimo strategija pasiekė lemiamą etapą, nukreiptą į Japonijos imperijos izoliavimą ir okupuotų teritorijų išlaisvinimą. Leyte salos pakrantėje ties Taklobanu spalio 20 dieną Amerikos Jungtinių Valstijų karinės pajėgos pradėjo masinę išsilaipinimo operaciją, žyminčią generolo Douglaso MacArthuro (Douglas MacArthur) sugrįžimą į Filipinus.

Išsilaipinimo operacija ir strateginis posūkis

Po kruopštaus pasiruošimo ir galingo jūrų bei aviacijos apšaudymo JAV Septintoji armija užėmė trampliną Leyte salos pakrantėje. Įvykdydamas 1942 metais pasitraukimo iš Corregidoro metu duotą viešą pažadą sugrįžti, generolas D. MacArthuras kartu su Filipinų prezidentu Sergio Osmeña (Sergio Osmeña) išlipo į krantą ir per radiją kreipėsi į šalies gyventojus, ragindamas pakilti į kovą prieš Japonijos okupacines pajėgas. Ši operacija peraugo į didžiausią jūrų mūšį karo istorijoje – Leyte įlankos susidūrimą, kuriame Japonijos imperatoriškasis laivynas patyrė triuškinamą pralaimėjimą.

Geopolitiniai padariniai Ramiojo vandenyno fronte

Filipinų archipelagų kontrolės perėmimas nutraukė Japonijos tiesioginius tiekimo kelius su gyvybiškai svarbiais Pietryčių Azijos naftos ištekliais ir izoliavo jos įgulas kitose regiono salose. Leyte išsilaipinimas tapo esminiu lūžiu išlaisvinant visą archipelagą bei sudarant sąlygas tiesioginiam pasiruošimui Japonijos pagrindinių salų puolimui.

💡 Įdomus faktas:

Garsioji nuotrauka ir vaizdo įrašas, kuriame generolas D. MacArthuras kartu su karininkais braduoja per vandeniu užlietą pakrantę, nebuvo iš anksto suplanuotas režisūrinis kadras. Amerikiečių desantinis kateris dėl seklumos negalėjo prisišvartuoti tiesiai prie kranto, todėl generolui teko išlipti į vandenį iki kelių ir žengti likusius keliasdešimt metrų pėsčiomis.