Ankstyvojoje archeologijoje pasiektas vienas reikšmingiausių Naujosios karalystės paminklų identifikavimo rezultatų. Italų tyrinėtojas ir inžinierius Giovanni Battista Belzoni (Giovanni Battista Belzoni) spalio 16 dieną Karalių slėnyje (Valley of the Kings / Wadi el-Muluk) atidengė XIX dinastijos faraono Seti I (Seti I) kapavietę KV17, pasižyminčią unikalia architektūrine struktūra bei polichromine sienų tapyba.

Kapavietės KV17 struktūra ir meninis paveldas

G. B. Belzoni, dirbdamas Didžiosios Britanijos konsulo Henry Salto (Henry Salt) pavedimu, pradėjo kasinėjimus uolingoje Karalių slėnio šlaitų dalyje. Atvertas įėjimas vedė į daugiau nei 137 metrų ilgio požeminį kompleksą, susidedantį iš kelių laiptatakių, koridorių, hipostilinių salių ir laidojimo kameros. KV17 tapo giliausia ir ilgiausia iki tol atskleista slėnio kapaviete, kurios sienos buvo visiškai užpildytos reljefiniais hieroglifiniais tekstais bei siužetais iš „Vartų knygos“ (Book of Gates), „Amduat“ (Amduat) bei „Mirusiųjų knygos“ (Book of the Dead).

Sarkofagas ir egiptologijos mokslo raida

Laidojimo salėje Belzoni atrado iš vientiso alabastro monolito iškaltą ir mėlynu pigmentu (kalcio vario silikatu) inkrustuotą Seti I sarkofagą. Nors pati kapavietė dar Antikoje buvo apiplėšta, jos sienų dekoro išlikimas suteikė Vakarų Europos mokslininkams neįkainojamos medžiagos senovės egiptiečių eschatologijai bei funeralinei architektūrai tirti. Šis atradimas paskatino XIX a. egiptologijos perėjimą nuo mėgėjiško lobio ieškojimo prie sistemingų dokumentavimo bei epigrafikos tyrimų.

💡 Įdomus faktas:

Dėl išskirtinio sienų tapybos grožio ir išsaugotų spalvų intensyvumo atradėjas šį paminklą pavadino „Belzoni kapaviete“ (Belzoni's Tomb) arba „Apio kapaviete“ (Tomb of Apis), mat vienoje iš salių rasta mumifikuoto jaučio liekanų. Patį alabastrinį Seti I sarkofagą vėliau įsigijo britų architektas Johnas Soane'as, ir šiandien jis eksponuojamas Serio Johno Soane'o muziejuje (Sir John Soane's Museum) Londone.