Po Antrojo pasaulinio karo išsilaisvinusi Prancūzija žengė lemiamą žingsnį transformuodama savo politinę sistemą ir siekdama visiško piliečių lygiateisiškumo. Visoje šalyje spalio 21 dieną įvyko pirmieji visuotiniai parlamentiniai rinkimai bei referendumas, kuriame Prancūzijos moterys pirmą kartą šalies istorijoje įgijo ir realizavo teisę balsuoti nacionaliniu mastu.

Pilietinių teisių raida ir ilgametė kova

Nors moterų rinkimų teisės siekis Prancūzijoje turėjo gilias šaknis, siekiančias dar Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikus, Trečiosios Respublikos laikotarpiu Senatas daug kartų blokavo atitinkamus įstatymų projektus. Situaciją iš esmės pakeitė Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo patirtis ir Laikinosios vyriausybės vadovo Charles'io de Gaulle'io (Charles de Gaulle) 1944 metų balandžio dekretas, galutinai sulyginęs abiejų lyčių politines teises.

Rinkimų rezultatai ir konstitucinė reikšmė

Spalio 21 dienos balsavime moterys sudarė daugiau nei pusę visų atėjusiųjų prie rinkimų apylinkių urnų, o į naujai išrinktą Steigiamąjį susirinkimą pateko trisdešimt trys moterys. Šis istorinis įvykis pažymėjo Trečiosios Respublikos pabaigą, atvėrė kelią Ketvirtosios Respublikos konstitucijos rengimui ir galutinai įtvirtino visuotinės demokratijos principą Prancūzijos teisinėje sistemoje.

💡 Įdomus faktas:

Pirmoji galimybė išbandyti rinkimų teisę Prancūzijos moterims buvo suteikta dar 1945 metų pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose. Tačiau būtent spalio 21 dienos balsavimas tapo pirmuoju nacionaliniu išbandymu, per kurį prancūzės priėmė sprendimą ne tik dėl parlamento sudėties, bet ir dėl šalies būsimos santvarkos pobūdžio.