Viduramžių Europoje pasiektas istorinis kompromisas, iš esmės perrašęs santykius tarp dvasinės ir pasaulietinės valdžios. Popiežiaus Kaliksto II ir Šventosios Romos imperatoriaus Henriko V pasirašytas Vormso konkordatas padavė tašką dešimtmečius trukusiam aršiam Investitūros ginčui.

Konfliktas dėl vyskupų valdžios

1122 metų rugsėjo 23 dieną sudarytas susitarimas pagaliau išsprendė esminį klausimą: kas turi teisę skirti dvasininkus į aukštus vyskupų postus – popiežius ar imperatorius. Pagal pasirašytą kompromisą, popiežiui buvo palikta teisė suteikti dvasinę valdžią (įteigiant žiedą ir ganytojo lazdą), tačiau imperatorius gavo teisę dalyvauti rinkimuose ir suteikti pasaulietinius valdymo atributus (regalijas).

Pasekmės Europos ateičiai

Šis susitarimas sumažino įtampą tarp popiežių ir imperatorių bei padėjo pamatus moderniai bažnyčios ir valstybės institucinei atskirai Europoje.

💡 Įdomus faktas:

Vormso konkordatas dažnai vadinamas vienu pirmųjų rašytinių konstitucinio pobūdžio susitarimų Viduržemio jūros regione, kuriame formaliai apibrėžtos dviejų galingiausių epochos institucijų galybės ribos.