Sovietų Sąjunga įvykdė slaptą karinį manevrą, kurio metu virš Totkojės kaimo buvo detonuota 40 kilotonų atominė bomba, o jos radiacijos poveikiui ištirti buvo pasitelkta apie 45 tūkstančiai karių. Ši operacija, gavusi kodinį pavadinimą „Snowball“, tapo vienu didžiausių ir labiausiai sukrečiančių eksperimentų su gyvomis karinėmis pajėgomis Šaltojo karo istorijoje.

Karinių pratybų „Snowball“ eiga ir tikslas

Sovietų karinė vadovybė, vadovaujama maršalo Georgijaus Žukovo, siekė išsiaiškinti, kaip kariniai daliniai gali pulti branduolinio smūgio sąlygomis ir kokį poveikį žmonių gyvybei bei technikai daro galingas sprogimas. Rugsėjo 14 dienos rytą bombonešis Tu-4 virš stepės numetė atominį užtaisą, kuris sprogo 350 metrų aukštyje virš specialiai pastatytų apkasų, technikos ir gyvulių aptvarų. Vos po sprogimo ir trumpo artilerijos apšaudymo į užterštą zoną buvo pasiųsti tūkstančiai nieko neįtariančių kareivių bei karinės technikos, kuriems teko imituoti puolimą tikrame radioaktyviame pragare.

Tragiškos pasekmės ir ilgalaikis slaptumas

Nors pagrindinis pratybų tikslas – išmokti kariauti branduoliniame kare – buvo pasiektas, žmogiškoji kaina pasirodė esanti milžiniška. Didžioji dalis karių ir netoliese gyvenusių civilių gyventojų gavo dideles jonizuojančiosios radiacijos dozes, tačiau daugelį dešimtmečių visa informacija apie šį eksperimentą buvo griežtai įslaptinta. Nukentėję asmenys privalėjo pasirašyti paslapčių išlaikymo pasižadėjimus, todėl daugelis jų ilgus metus nesulaukė tinkamos medicininės pagalbos ar paaiškinimų dėl netikėtų sveikatos problemų.

💡 Įdomus faktas:

Sprogimo galia prilygo maždaug trims Hirosimos bomboms, o per pratybas nukentėjusiems sovietų kareiviams oficialiuose medicinos dokumentuose dešimtmečius buvo draudžiama minėti radiaciją, diagnozuojant ligas kaip paprastą „vegetacinę neurozę“.