Šią dieną mažytė, bet turtingą kultūrinį paveldą turinti Pietų Afrikos karalystė Svazilandas (šiandien oficialiai žinoma kaip Esvatinis) oficialiai nutraukė dešimtmečius trukusį Britų imperijos protektoratą ir vėl tapo nepriklausoma valstybe. Naujosios valstybės gimimą sostinėje Mbabane ir stadionuose pasitiko tūkstančiai džiūgaujančių vietos gyventojų, iškėlusių naująją šalies vėliavą.

Taikus kelias į valstybingumą ir karaliaus sugrįžimas

Skirtingai nuo daugelio kitų Afrikos šalių, kurioms nepriklausomybę išsikovoti teko per kruvinus ginkluotus konfliktus, Svazilandas laisvę pasiekė derybų keliu. Britų imperija valdžią perdavė taikiai, remdamasi tradicine šalies santvarka. Valstybės vadovu tapo karalius Sobhuza II, kuris iki tol dešimtmečius vadovavo tautai kaip aukščiausiasis vadas (Ngwenyama) britų protektorato laikotarpiu ir dabar buvo karūnuotas nepriklausomos karalystės monarchu.

Tradicijų ir modernaus pasaulio kryžkelė

Atgavus nepriklausomybę, Svazilando laukė nelengvi valstybės kūrimo iššūkiai: šaliai reikėjo integruotis į tarptautinę bendruomenę, sukurti modernią ekonomiką ir švietimo sistemą, kartu išsaugant unikalią vietos kultūrą bei monarchijos tradicijas. Karalius Sobhuza II pabrėžė, kad šalis derins vakarietiškos pažangos elementus su senosiomis tautos vertybėmis.

Ši diena tapo istoriniu triumfu svazių tautai, atvertusiu naują puslapį valstybės suverenumo ir savarankiško vystymosi kelyje.

Įdomus faktas: Karalius Sobhuza II, vadovavęs šaliai nepriklausomybės atgavimo dieną, valdė Svazilandą net 82 metus (nuo pat kūdikystės 1921 metais iki mirties 1982 metais), todėl jis yra įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai oficialiai istorijoje valstybės vadovo pareigas ėjęs monarchas.