Viduramžių Vidurio Rytų širdį supurto viena pražūtingiausių gamtos stichijų žmonijos istorijoje. Šiaurės Sirijos regioną sutraiško milžiniškas žemės drebėjimas, visiškai nušluodamas nuo žemės viršaus didžiulius miestus ir nusinešdamas dešimtis tūkstančių gyvybių.

Katastrofos mastas ir regiono griūtis

1138 metų spalio 11 dieną galingas tektoninis smūgis sukrėtė Negyvosios jūros rifto zoną, o labiausiai nukentėjo Alepo miestas bei jo apylinkės. Tų laikų metraštininkai užfiksavo, kad didžiulė miesto citadelė griuvo, o aplinkinės tvirtovės bei kaimai buvo sulyginti su žeme. Nors tikslų aukų skaičių tuo metu suskaičiuoti buvo neįmanoma, vėlesni istorikai ir seismologai šį įvykį įvertino kaip vieną iš trijų pačių mirtingiausių žemės drebėjimų pasaulio istorijoje, nusinešusį maždaug 230 000 gyvybių.

Pasekmės istorijai ir civilizacijai

Ši milžiniška humanitarinė ir materialinė katastrofa smarkiai paveikė Kryžiaus žygių laikotarpio geopolitinį jėgų balansą regione. Sunaikintos gynybinės sienos ir nusilpę vietiniai valdovai trumpam sustabdė karinius konfliktus, o regiono atstatymas užtruko daugelį dešimtmečių, palikdamas gilius pėdsakus vietos gyventojų atmintyje.

💡 Įdomus faktas:

Istoriniai šaltiniai nurodo, kad žemės drebėjimo pradžią pranašavo neįprastas, baugus blyksnis danguje – blyškiai žalsvas ar gelsvas švytėjimas, kuris vėliau, remiantis šiuolaikiniais moksliniais tyrimais, greičiausiai buvo tektoninio streso reiškinys atmosferoje.