Šiandien, kelios minutės iki vidurdienio, Tekančios Saulės šalį ištiko baisiausia katastrofa šalies istorijoje. 11 val. 58 min. Kanto lygumą sudrebino galingas, beveik 8 balų pagal Richterio skalę smūgis. Per kelias minutes du didžiausi Japonijos miestai – sostinė Tokijas ir pagrindinis uostamiestis Jokohama – virto dulkiančių griuvėsių ir liepsnojančių gaisrų pradu. Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius jau viršija 100 tūkstančių, o aukų skaičius nenumaldomai auga.

Tragiškas laikas pietums ir siautėjantys ugnies tornadai

Stichija smogė pačiu nepalankiausiu metu – vidurdienį, kai tūkstančiuose namų ir užeigų ant medinių viryklių bei anglių krosnelių buvo gaminami pietūs. Žemės drebėjimui sugriovus gležnus medinius pastatus, židiniai išsibarstė, ir miestus akimirksniu prarijo šimtai gaisro židinių.

Situaciją pavertė tikru pragaru stiprus taifūno vėjas, atslenkantis nuo pakrantės. Liepsnos jungėsi į milžiniškas ugnies sienas. Baisi tragedija įvyko Tokijo Rikugun Honshi Atodo aikštėje (buvusioje armijos clothing depo teritorijoje), kur nuo pakilusio karščio slėpėsi apie 40 tūkstančių gyventojų: atskriejęs ugnies tornadas (karai) gyvus sudegino beveik visus čia prieglobsčio ieškojusius žmones. Jokohamoje situaciją dar labiau pablogino cunamio banga, nušlavusi pakrantės rajonus, ir sprogusios naftos talpyklos uoste.

Suirusi infrastruktūra, etninė įtampa ir chaosas sostinėje

Miestuose karaliauja visiškas chaosas ir dezinformacija. Žemės drebėjimas sutraiškė vandentiekio vamzdynus, todėl ugniagesiai bejėgiai kovoti su liepsnomis. Subyrėjo geležinkelio bėgiai, nutrūko visi telegrafo ir telefono ryšiai su likusiu pasauliu.

Be pastogės likus šimtams tūkstančių žmonių, sklinda patys baisiausi gandai. Baimė ir nežinia peraugo į smurtą: gatvėse kyla masiniai neramumai, nesąžiningi asmenys plėšia parduotuves, o pakurstytos tamsiosios aistros atsisuko prieš tautines mažumas – plinta pranešimai apie korėjiečių imigrantų persekiojimus, nes klaidingai teigiama, jog jie neva nuodija šulinius. Vyriausybė skubiai įveda karo padėtį ir į gatves siunčia kariuomenę tvarkai įvesti.

Pamokos iš pelenų: Moderniosios Japonijos ir seismo saugumo gimimas

Didysis Kanto žemės drebėjimas tapo lūžio tašku, iš esmės pakeitusiu Japonijos architektūrą, urbanistiką ir pilietinės saugos sistemą. Iš pelenų pakilęs Tokijas buvo perstatytas atsisakant siaurų medinių gatvelių tinklo – įrengti platūs bulvarai, skirti ugnies plitimui stabdyti, ir įkurti dideli miesto parkai, galintys pasitarnauti kaip saugios evakuacijos zonos.

Ši tragedija paskatino itin griežtų priešgaisrinių bei seisminių statybos standartų atsiradimą, pavertusius Japoniją pasauline lyderė pasirengimo gamtinėms katastrofoms srityje. Būtent šio baisaus įvykio atminimui rugsėjo 1-oji Japonijoje iki šiol kasmet minima kaip Nacionalinė pasirengimo katastrofoms diena.