XVII amžiaus pradžios karinėje istorijoje įrašytas vienas didžiausių ir įspūdingiausių Abiejų Tautų Respublikos ginklų laimėjimų. Netoli Salaspilio (vokiškai Kirchholm) pilies Lietuvos ir Lenkijos jungtinė kariuomenė, vadovaujama etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, stulbinančioje kovoje visiškai sumušė kelis kartus gausesnę Švedijos armiją.

Legendinis husarų smūgis ir taktiškas triumfas

1605 metų rugsėjo 27 dieną įvykusios kautuvės tapo taktišku šedevru. Nors švedų karalius Karolis IX turėjo didžiulę kiekybinę persvarą, ypač pėstininkų ir artilerijos srityje, etmonas Jonas Karolis Chodkevičius pasitelkė sumanią apgaulės taktiką – imituodamas atsitraukimą, jis išviliojo švedus iš patogių pozicijų. Tuomet į mūšį stojo galingoji Lietuvos ir Lenkijos sunkiasvorė kavalerija – sparnuotieji husarai, kurių galingas smūgis akimirksniu suardė švedų rikiuotę ir pavertė juos bėgliais.

Karinio meno viršūnė Europoje

Ši pergalė išgarsino Joną Karolį Chodkevičių visoje Europoje, užtikrino Respublikos pozicijas Baltijos jūros regione ir iki šiol yra laikoma viena geriausiai pavyktų karinių operacijų Lietuvos bei Lenkijos karinėje istorijoje.

💡 Įdomus faktas:

Mūšis truko vos kelias valandas, tačiau per jį Abiejų Tautų Respublikos pajėgos nukovė ar paimė į nelaisvę tūkstančius priešo karių, o pats švedų karalius Karolis IX tik per plauką išvengė nelaisvės, kai jo žirgas buvo nukautas mūšio lauke.