Šią dieną Amsterdame vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Naujojoje bažnyčioje (Nieuwe Kerk) Juliana oficialiai prisiekė ir užėmė Nyderlandų sostą. Ji tapo naująja karaliene po to, kai jos motina, beveik pusšimtį metų šaliai vadovavusi karalienė Wilhelmina, oficialiai atsisakė sosto dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų.

Pergalė prieš tradicijas ir naujas karališkosios šeimos veidas

Karalienės Julianos inauguracija pažymėjo naują epochą Nyderlandų karalystėje. Skirtingai nei jos valdinga ir atitolusi motina, Juliana jau pirmaisiais savo valdymo metais išsisakė už kur kas paprastesnį, artimesnį tautai monarchijos modelį. Ji atsisakė griežtų rūmo etiketo taisyklių: nustojo reikalauti, kad pavaldiniai prieš ją klauptųsi, patys pirmi kreiptųsi tik tituluojant, o savo vaikus leido į paprastas valstybines mokyklas, taip pelnydama didžiulį piliečių palaikymą ir simpatiją.

Pokario Tėvynės atstatymo iššūkiai

Juliana sosto paveldėjimo sunkų istorinį tarpsnį – Nyderlandai vis dar aktyviai gydė Antrojo pasaulinio karo paliktas žaizdas ir vykdė šalies ekonomikos atstatymą. Be to, naujajai monarchei teko susidurti su milžinškais geopolitiniais pokyčiais imperijoje: šalyje virė įtemptos derybos dėl Nyderlandų Rytų Indijos (dabartinės Indonezijos) nepriklausomybės suteikimo, kurios galutinai baigėsi tų pačių metų pabaigoje.

Ši diena tapo viena džiaugsmingiausių akimirkų pokario Nyderlandams, suvienijusi tautą aplink naująją valdovę, tapusią tautos vienybės ir vilties simboliu.

Įdomus faktas: Karalienė Juliana buvo žinoma dėl savo neįprasto nuolankumo ir gyvenimo būdo: ji pirmenybę teikė paprastam dviračiui, o ne prabangiems automobiliams, dažnai apsipirkdavo įprastose parduotuvėse kartu su eiliniais piliečiais, todėl Nyderlanduose buvo meiliai vadinama „tautos karaliene“.