Pilietinių teisių judėjimas JAV sulaukia aukščiausio tarptautinio įvertinimo. Norvegijos Nobelio komitetas spalio 14 dieną paskelbia, kad 1964 metų Nobelio taikos premija skiriama daktarui Martinui Lutheriui Kingui Jr. (Martinui Liuteriui Kingui) už jo vadovavimą taikiam pasipriešinimui rasinei diskriminacijai ir segregacijai.

Jauniausias premijos laureatas ir neprievartinė kova

Būdamas 35 metų, M. L. Kingas tapo jauniausiu žmogumi iki tol, gavusiu šį prestižinį apdovanojimą. Įkvėptas Mahatmos Gandhi (Mahatmos Gandžio) filosofijos ir krikščioniškų humanistinių vertybių, Kingas nuosekliai pasisakė už tai, kad kova dėl juodaodžių amerikiečių teisių būtų vykdoma be smurto – pasitelkiant boikotus, taikias eitynes, pilietinį nepaklusnumą bei oratoriaus įtaigą. Nobelio komitetas pabrėžė, kad Kingas parodė pasauliui, jog kova už žmogaus orumą gali būti laimima nenaudojant ginklų ir nekuriant neapykantos.

Tarptautinis pripažinimas ir visos premijos paaukojimas

Sužinojęs apie apdovanojimą Atlantos ligoninėje, kur ilsėjosi ir tikrinosi sveikatą, M. L. Kingas pareiškė, kad ši premija priklauso ne jam asmeniškai, o visiems pilietinių teisių judėjimo dalyviams. Visą piniginę premijos dalį (daugiau nei 54 tūkstančius JAV dolerių) jis paaukojo pilietinių teisių judėjimo organizacijoms paremti. Šis sprendimas sustiprino judėjimo autoritetą visame pasaulyje ir paspartino teisinius pokyčius pačiose Jungtinėse Valstijose, kur tais pačiais metais buvo priimtas Pilietinių teisių aktas.

💡 Įdomus faktas:

Atsiimdamas premiją Osle tų pačių metų gruodį, M. L. Kingas pasakė įsimintiną kalbą, kurioje ištarė: „Tikiu, kad neginkluota tiesa ir besąlygiška meilė turės paskutinį žodį tikrovėje“.