Pasaulio kosminių tyrimų, mokslo pažangos ir astronomijos metraščiuose įrašyta viena reikšmingiausių dienų. Sovietų Sąjungos kosminis aparatas „Luna 3“ pirmą kartą žmonijos istorijoje nufotografavo nematomąją Mėnulio pusę, atverdamas mokslininkams iki tol visiškai nepažįstamą mūsų natūraliojo palydovo pusrutulį.

Istorinis kosminis skrydis

1959 metų spalio 7 dieną zondas priartėjo prie Mėnulio ir, naudodamas specialiai sukurtą fototelevizinę sistemą, padarė pirmąsias nuotraukas tų teritorijų, kurios dėl sinchroninio sukimosi niekada nėra matomos iš Žemės. Aparatas įamžino apie 70 procentų nematomosios Mėnulio pusės, o po to sėkmingai persiuntė gautus duomenis atgal į mūsų planetą. Nors nuotraukų kokybė pagal šių dienų standartus buvo labai prasta (vaizdai buvo sudaryti iš nedidelio taškų kiekio ir turėjo daug triukšmo), tai tapo milžinišku technologiniu laimėjimu.

Mokslo akiratis plečiasi

Šis pasiekimas radikaliai pakeitė astronomijos supratimą apie Mėnulį: paaiškėjo, kad nematoma pusė smarkiai skiriasi nuo matomosios – joje beveik nėra tamsiųjų lavos lygumų (vadinamųjų jūrų), o dominuoja kalnuotas ir krateriais nusėtas reljefas.

💡 Įdomus faktas:

Kadangi kosminėje erdvėje nebuvo įmanoma naudoti įprastų fotografinių juostų ryškinimo cheminių procesų lauko sąlygomis, zondo viduje buvo įrengta visiškai automatizuota fotolaboratorija: juosta buvo nufotografuojama, automatiškai išryškinama, išdžiovinama ir tik tada nuskenuojama bei radijo bangomis perduodama į Žemę.