Šią naktį Lilientalio observatorijoje atverstas naujas Žemės kaimynystės paieškų puslapis. Vokiečių astronomas Karlas Liudvikas Hardingas (Karl Ludwig Harding), stebėdamas Žuvų žvaigždyną, pastebėjo neįprastą judantį šviesos tašką, kuris neabejotinai priklauso mūsų Saulės sistemai. Tai jau trečiasis mažasis dangaus kūnas, atrastas tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Naujajam atradimui iškart suteiktas romėnų deivės Junonos (Juno) vardas.

Naktis prie 2 colio teleskopo ir 3-iojo „dingusio pasaulio“ paieškos

Atradimas įvyko visai neatsitiktinai, o ilgalaikio ir kruopštaus darbo dėka. K. L. Hardingas padėjo kolegai Heinrichui Wilhelmui Olbersui sudarinėti tikslius dangaus žemėlapius, skirtus ieškoti hipotezėmis paremtos „pradingusios planetos“ tarp Marso ir Jupiterio.

Rugsėjo 1-osios naktį, nukreipęs nedidelį, bet itin tikslų 2 colių teleskopą į Žuvų žvaigždyno sritį, astronomas užfiksavo 8-ojo ryškio žvaigždę, kurios anksčiau kataloguose nebuvo. Sekdamas šį objektą kelias ateinančias naktis ir palyginęs jo padėtį su kitomis žvaigždėmis, Hardingas neabejotinai patvirtino: tai nėra tolima žvaigždė – tai skriejantis objektas, turintis savo orbitą. Junona papildė neseniai atrastų Cereso (1801 m.) ir Paladės (1802 m.) gretas.

Mokslo pasaulio triumfas ir „Dangaus policijos“ džiūgavimas

Europos astronomų bendruomenėje žinia sukėlė tikrą furorą. XIX a. pradžioje susikūrusi neformali astronomų draugija, vadinta „Dangaus policija“ (Himmelspolizei), iškėlė hipotezę, kad tarp Marso ir Jupiterio turi egzistuoti nežinoma planeta. Junonos atradimas sukėlė karštas diskusijas: ar šie maži kūnai yra atskiros mini-planetos, ar kadaise subyrėjusio didesnio pasaulio nuolaužos?

Observatorijose nuo Getingeno iki Londono naktimis karštligiškai tikrinamos Hardingo nurodytos koordinatės. Šis atradimas pademonstravo, kad kosminė erdvė apie mus yra daug pilnesnė ir dinamiškesnė, nei manyta Žvietimo amžiaus pradžioje, o nedideli privačių observatorijų teleskopai gali varžytis su karališkosiomis akademijomis.

Pirmasis žvilgsnis į Asteroidų žiedą

Junonos atradimas galutinai įtvirtino supratimą, kad tarp Marso ir Jupiterio skrieja ne pavienė pasiklydusi planeta, o ištisa mažųjų kūnų sistema. Būtent po šių pirmųjų atradimų serijos mokslininkai palaipsniui suformulavo Asteroidų žiedo sąvoką.

Šiandien žinome, kad Junona (oficialiai 3 Juno) yra 11-as pagal dydį pagrindinio žiedo asteroidas, sudarantis apie 1 % visos žiedo masės ir turintis akmens bei geležies sudėtį. Hardingo padarytas atradimas atvėrė duris šiuolaikinei mažųjų Saulės sistemos kūnų astronomijai, be kurios šiandien nebūtų įmanomos nei kosminės misijos į asteroidus, nei potencialiai Žemei pavojingų kosminių uolienų stebėjimo sistemos.