Prancūzijos karaliaus šeimoje gimė būsimas monarchas Henrikas III, kurio neįprastas gyvenimo kelias vėliau jį suvedė su Abiejų Tautų Respublika. Šio valdovo istorija tapo viena margiausių ir prieštaringiausių XVI amžiaus Europos politiniame žemėlapyje.

Valua dinastijos atstovas ir kelias į sostą

Gimęs Fontainebleau rūmuose, Henrikas buvo ketvirtasis karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči sūnus. Nors iš pradžių jam nebuvo lemta paveldėti Prancūzijos sosto, jaunystėje jis pasižymėjo kaip talentingas karvedys, vadovavęs katalikų pajėgoms per religinius karus prieš hugenotus. Jo gyvenimas pasuko netikėta linkme, kai 1573 metais jis buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Valdymas Lietuvoje ir grįžimas į Prancūziją

Krokuvoje praleidęs tik kelis mėnesius, sužinojęs apie savo brolio Karolio IX mirtį, Henrikas slapta naktį pabėgo iš Krokuvos ir išskubėjo į Prancūziją užimti gimtinės karaliaus sosto. Nepaisant trumpo valdymo laikotarpio Lenkijoje ir Lietuvoje, jis spėjo pasirašyti garsiuosius Henriko artikulus, kurie ilgam įtvirtino bajorų demokratijos pamatus Abiejų Tautų Respublikoje, o vėliau Prancūzijoje valdė neramų ir sąmokslo gijų kupiną laikotarpį.

💡 Įdomus faktas:

Būdamas Prancūzijos karaliumi, Henrikas III garsėjo savo ekscentrišku mados pojūčiu, pomėgiu puoštis brangakmeniais, nešioti skrybėles su perlais bei visur nešiotis mažus šunelius specialiame krepšelyje, kabančiame jam po kaklu, o tai anuo metu sukėlė didžiulį amžininkų pasipiktinimą ir nuostabą.