Vakarų pasaulio intelektualiniame gyvenime įvyko lemiamas ir skausmingas susidūrimas – Katalikų bažnyčios inkvizicijos tribunolas oficialiai pradėjo teisminį procesą prieš žymųjį italų astronomą ir filosofą Galilėjų Galilėjų. Šis istorinis posėdis tapo simboliniu lūžiu mokslo laisvės ir bažnytinės dogmos santykiuose.

Kova dėl tiesos ir heliocentrinės sistemos

1633 metų rugsėjo 20 dieną Romoje susirinkęs inkvizicijos teismas pradėjo nagrinėti Galilėjaus veikalą, kuriame jis atvirai gynė Nikolajaus Koperniko heliocentrinę teoriją – idėją, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Bažnyčios vadovybė šį mokslininko pareiškimą palaikė prieštaraujančiu Šventajam Raštui ir ankstesniems Bažnyčios draudimams. Nors Galilėjus remdamasis teleskopiniais stebėjimais pateikė nepaneigiamus empirinius įrodymus, galingas religinis aparatui reikalavo atsisakyti savo pažiūrų.

Intelektualinis palikimas ir amžina tiesa

Nors vėliau procesas baigėsi priverstiniu Galilėjaus atgailavimu ir namų areštu, jo idėjų sušaudyti nepavyko. Ši byla amžiams įsirėžė į žmonijos atmintį kaip priminimas apie laisvo mokslo kainą, o pats teismo procesas tapo viena labiausiai apkalbamų temų Europos mokslo istorijoje.

💡 Įdomus faktas:

Nors po priverstinio pasmerkimo Galilėjus, pasak legendos, ištarė garsiąją frazę „Ir visgi ji sukasi!“ (Eppur si muove!), istorikai sutaria, kad šie žodžiai greičiausiai buvo vėlesnių amžių mitas, sukurtas siekiant pabrėžti jo nesunaikinamą ryžtą.