Galingas dundėjimas akimirksniu nušlavė visą šiaurės rytinį miesto kvartalą, palikdamas milžinišką kraterį ir šimtus aukų. Pačiame Olandijos aukso amžiaus viduryje, rudeninį rytą, Nyderlandų miestas Delftas patiria didžiulę katastrofą, kai miesto centre esančiame buvusiame vienuolyne detonuoja didžiulės parako atsargos.

Nelaimės eiga ir sprogimo mastas

1654 metų spalio 12 dienos rytą, apie pusę dešimtos, mieste susandėliuota maždaug 90 tonų juodojo parako susisprogdino dėl iki šiol tiksliai nenustatytos priežasties – spėjama, kad sargas galėjo neatidžiai tikrinti statinę su atvira žvake. Sprogimo banga buvo tokio galingo masto, jog išdaužė langus net už kelių dešimčių kilometrų esančioje Hagoje, o pats Delfto centras akimirksniu pavirto griuvėsių lauku. Žuvo daugiau nei 100 žmonių, tarp jų ir garsusis olandų baroko tapytojas Carelas Fabritius, Rembranto mokinys.

Pasekmės miestui ir inžinerijai

Ši tragedija giliai sukrėtė visą Respubliką ir tapo pamoka vėlesnei urbanistikai bei kariniam saugumui – po katastrofos ginklų sandėlius ir pavojingas medžiagas buvo imta griežtai kelti toliau nuo tankiai apgyvendintų miesto kvartalų. Delfto atstatymas užtruko daugelį metų, tačiau miestas sugebėjo atgimti iš pelenų, nors istorinė atmintis apie šią dieną išliko per kartų kartas.

💡 Įdomus faktas:

Per stebuklą iš po griuvėsių praėjus kelioms dienoms po sprogimo buvo gyva rasta maža mergaitė, prispausta prie motinos krūtinės – šis sukrečiantis vaizdas vėliau įkvėpė daugybę olandų menininkų sukurti jaudinančius paveikslus ir eilėraščius, pavertusius ją gyvuoju nelaimės simboliu.