Mokslo pasaulis patyrė istorinį triumfą – aštuntoji mūsų Saulės sistemos planeta, Neptūnas, buvo atrasta ne per atsitiktinumą, o griežtų matematinio skaičiavimo metodų dėka. Prancūzų astronomo Urbain Le Verrier apskaičiuotą padėtį danguje Berlyno observatorijoje patvirtino vokiečių astronomas Johann Gottfried Galle.

Matematinė pergalė prieš teleskopo atsitiktinumą

1846 metų rugsėjo 23 dieną gautas pranešimas tapo kulminacija ilgalaikiams moksliniams tyrimams. Pastebėję, kad Urano orbita neatitinka klasikinės Niutono dėsnio mechanikos ir turi nepaaiškinamų svyravimų, matematikai Urbain Le Verrier Prancūzijoje ir John Couch Adams Anglijoje nepriklausomai vienas nuo kito apskaičiavo, kad tų pakrikimų priežastis privalo būti už jo esanti dar neatrasta masyvi planeta. Gavęs Le Verrier laišką su tiksliomis koordinačiatomis, J. G. Galle jau tą pačią naktį teleskopu surado naująjį dangaus kūną.

Mokslo revoliucija ir astronominė pažanga

Šis atradimas tapo viena didžiausių teorinės fizikos ir astronomijos pergalėse, įrodžiusia kosminių dėsnių visuotinumą bei tikslumą.

💡 Įdomus faktas:

Nors oficialiuoju atradėju laikomas Johann Gottfried Galle, o matematinio skaičiavimo autorius yra Urbain Le Verrier, vėliau paaiškėjo, kad britas astronomas John Couch Adams šiuos skaičiavimus atliko netgi šiek tiek anksčiau, tačiau dėl Anglijos astronomų delsimo ir neaktyvumo nespėjo pirmasis oficialiai pranešti apie atradimą.