Šią dieną Jungtinių Valstijų kosmoso agentūros NASA aparatas „Viking 2“ sėkmingai nusileido Marso Utopia Planitia lygumoje. Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jo dvynys „Viking 1“ palietė Raudonosios planetos paviršių kitoje vietoje, „Viking 2“ ne tik patvirtino JAV technologinį triumfą kosminėse lenktynėse, bet ir perdavė pirmąsias itin aukštos kokybės spalvotas Marso kraštovaizdžio nuotraukas bei pradėjo unikalius mokslinius tyrimus.

Pavojingas manevras Utopia Planitia lygumoje

Nusileidimas Utopia Planitia srityje – šiaurinėse Marso platumose – buvo susijęs su didele rizika dėl atšiauresnių oro sąlygų ir galimų uolėtų kliūčių. „Viking 2“ nusileidimo modulis atsiskyrė nuo orbitinio aparato ir skrosdamas retą Marso atmosferą saugiai nusileido panaudodamas parašiutus bei stabdymo variklius. Nors aparatas pakrypo maždaug 8 laipsnių kampu, nes viena jo kojelė užlipo ant didelio akmens, visos ryšio sistemos ir moksliniai instrumentai veikė nepriekaištingai.

Pirmosios spalvotos nuotraukos ir raudonojo smėlio paslaptis

Jau po kelių minučių po nusileidimo „Viking 2“ pradėjo siųsti vaizdus į Žemę. Mechaniniai fotoaparatai užfiksavo uolėtą, dulkėtą lygumą, padengtą akmenimis ir rausvu smėliu, nusidriekusiu iki pat horizonto. Nuskaityti duomenys leido mokslininkams pirmą kartą išvysti tikrąsias Marso spalvas – šviesiai rausvą dangų, kurį tokiu paverčia tvyrančios geležies oksido dulkės, ir tamsias, aštrias uolienas, liudijančias apie senovinį vulkaninį aktyvumą.

Gyvybės paieškos ir ilgalaikiai stebėjimai

„Viking 2“ turėjo specialų mechaninį manipuliatorių, kuriuo ėmė Marso grunto pavyzdžius ir atliko automatizuotus biologinius bei cheminius eksperimentus, ieškodamas galimų mikrobiologinės gyvybės pėdsakų. Nors tiesioginių gyvybės įrodymų rasti nepavyko, aparatas pateikė neįkainojamų duomenų apie atmosferos sudėtį, temperatūros svyravimus bei seisminį aktyvumą. „Viking 2“ modulis paviršiuje sėkmingai dirbo iki 1980 m. balandžio mėnesio, gerokai viršydamas planuotą trisdešimties dienų misijos trukmę.

Ši diena tapo vienu svarbiausių tarpplanetinių tyrimų etapų, atvėrusiu kelią modernioms Marso visureigių bei padidinto tikslumo tyrimų misijoms.

Įdomus faktas: „Viking 2“ nusileidimo vieta Utopia Planitia vėliau vėl tapo istorine – būtent šiame pačiame regione 2021 m. gegužės mėn. nusileido Pirmasis Kinijos Marso visureigis „Zhurong“. Be to, vėlesni orbitiniai tyrimai atskleidė, kad po „Viking 2“ ištirtos Utopia Planitia lygumos paviršiumi glūdi milžiniški požeminio vandens ledo slūgsniai, kurių tūris prilygsta didžiausiems Žemės gėlo vandens telkiniams.