Praėjus vos keliems mėnesiams po pasikėsinimo, mirė dvidešimtasis Jungtinių Valstijų prezidentas Jamesas A. Garfieldas. Ši netektis sukrėtė visą šalį ir paskatino rimtas valstybės tarnybos bei politinės sistemos reformas.

Kova už gyvybę ir medikų klaidos

1881 metų liepos mėnesį prezidentas Garfieldas buvo pašautas Vašingtono traukinių stotyje psichologiškai nestabilaus teisininko Charleso J. Guiteau. Nors pats šūvis nebuvo iškart mirtinas, prezidento būklė ėmė sparčiai blogėti dėl tuometinių medicinos standartų ir nesandarių gydytojų procedūrų – medikai nuolat ieškojo įstrigusios kulkos neplautais pirštais ir nesterilizuotais instrumentais. Po ilgų kančių vaizdingoje pajūrio vietoje Elberone, prezidentas mirė rugsėjo 19-osios naktį nuo kilusios sunkios infekcijos ir vidinio kraujavimo.

Pasekmės ir politinės reformos

Prezidento mirtis sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir atvėrė akis dėl korupcijos bei protekcionizmo JAV valstybės tarnyboje, kuomet postai dalijami pagal politinius nuopelnus, o ne kompetenciją. Jo įpėdinis Chesteris A. Arthur pasinaudojo šia nacionaline tragedija ir jau kitais metais pasirašė garsųjį Pendletono valstybės tarnybos įstatymą, kuris iš esmės pertvarkė federalinę sistemą ir sumažino korupcijos lygį.

💡 Įdomus faktas:

Mirties dieną sužeistam prezidentui padėti bandė netgi garsusis išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas, kuris sukūrė specialų elektromagnetinį metalo detektorių, bandydamas aptikti kūne įstrigusią kulką, tačiau prietaisas suveikė klaidingai dėl to, kad prezidentas gulėjo ant metalinių spyruoklių čiužinio.