Antikinio pasaulio politinėje ir religinėje sostinėje įvyko įspūdingas iškilmingas renginys, sutvirtinęs diktatoriaus valdžios mitologinius pamatus. Romos diktatorius Julijus Cezaris oficialiai pašventino didingą Veneros Genetricės šventyklą (Aedes Veneris Genetricis), taip viešai tesėdamas priesaiką, kurią buvo davęs lemtingajame Farsalo mūšyje.

Giminystė su deive ir naujasis forumas

46 m. pr. m. e. rugsėjo 26 dieną atidaryta šventykla tapo centrine naujojo Cezario forumo dalimi. Julijus Cezaris atvirai kildino savo giminę (Iulii klaną) iš legendinio trojėno Enėjo, o šis – iš pačios meilės ir grožio deivės Veneros, kuriai ir buvo skirta ši šventykla. Šiuo politiniu bei religiniu žingsniu diktatorius ne tik įprasmino savo pergales civiliniame kare, bet ir suteikė savo valdžiai sakralų bei išskirtinį statusą Romos piliečių akyse.

Palikimas antikinės architektūros istorijoje

Šis komplekso atidarymas pradėjo naują monumentalios statybos terpę Romoje, kai respublikos pabaigoje politiniai lyderiai ėmė naudoti didžiulius architektūrinius projektus asmeniniam autoritetui ir šlovei įamžinti.

💡 Įdomus faktas:

Viduje šventyklos stovėjo gilaus įspūdžio sulaukusi garsi graikų skulptoriaus Arkesilajaus sukurta deivės Veneros statula, o pats Cezaris taip pat įsakė šventovėje patalpinti slaptą savo numylėtinės Egipto karalienės Kleopatros auksinį biustą.