AUŠROS PERKŪNAS LENKIJOJE: Vokietija pradėjo puolimą – Europoje liepsnoja Naujas Didysis karas

Varšuva, Lenkija, 1939 m. rugsėjo 1 d.

Šį rytą, 4 val. 45 min., be jokio oficialaus karo paskelbimo, Trečiojo Reicho karinės pajėgos kirto Lenkijos sieną. Vokietijos mokomasis laivas „Schleswig-Holstein“ atidengė ugnį į Lenkijos karinio jūrų laivyno bazę Vesterplatėje (Westerplatte), o vermachto tankų divizijos, remiamos Luftwaffe aviacijos, įsiveržė į šalies teritoriją iš šiaurės, vakarų ir pietų. Adolfas Hitleris per radiją pareiškė, kad tai „atsakomasis smūgis“ į neva Lenkijos įvykdytus išpuolius prie sienos. Europa atsidūrė ant naujo, viską naikinančio karo slenksčio.

Žaibo karas, subombarduoti miestai ir „Gleiwitz“ klastotė

Apuolimas prasidėjo masiniais aviacijos antskrydžiais prieš Lenkijos miestus, aerodromus ir geležinkelio mazgus. Vienas pirmųjų stichinį smūgį patyrė taikus Veliunio (Wieluń) miestelis, kur Vokietijos aviacija sulygino su žeme beveik 90 % pastatų ir pražudė šimtus niekuo dėtų civilių gyventojų.

Oficialiu ieškinio pretekstu Vokietija pavaizdavo vakarykštį surežisuotą incidentą Gleivice (Gleiwitz), kur SS operatyvininkai, persirengę Lenkijos uniformomis, inscenizavo Vokietijos radijo stoties užgrobimą. Tačiau mūšio lauke neliko vietos diplomatinėms klastotėms: prieš gerai ginkluotą ir mototorizuotą vermachto mašiną Lenkijos armija drąsiai, bet karštligiškai bando organizuoti gynybą. Nepaisant heroško lenkų kareivių pasipriešinimo Vesterplatėje bei pasienio rajonuose, Vokietijos tankų pleištai sparčiai skverbiasi gilyn į šalies teritoriją.

Įtampa Londono ir Paryžiaus kabinetuose bei pavojaus signalai Varšuvoje

Varšuvos gatvėse tvyro karštligiška rimtis ir nežinia. Gyventojai kasinėja apkasus, klijuoja popieriaus juostas ant langų stiklų ir klausosi nerimastingų radijo pranešimų. Lenkijos vyriausybė paskelbė visuotinę mobilizaciją ir skubiai kreipėsi į savo sąjungininkus – Didžiąją Britaniją bei Prancūziją – reikalaudama vykdyti karinės pagalbos įsipareigojimus.

Londono ir Paryžiaus diplomatiniai koridoriai verda. Jungtinės Karalystės premjeras Neville'is Chamberlainas ir Prancūzijos vadovai išsiuntė ultimatumus Berlynui, reikalaudami nedelsiant sustabdyti karinius veiksmus ir išvesti kariuomenę. Pasaulis užgniaužęs kvapą laukia: ar Vakarų galybės ryšysis stoti į tiesioginį karą su Hitleriu, ar išduos savo sąjungininkę?

Naujo pasaulinio konflikto pradžia ir geopolitinis lūžis

Rugsėjo 1-osios įvykiai oficialiai žymi Antrojo pasaulinio karo – kruviniausio konflikto žmonijos istorijoje – pradžią. Šis puolimas pademonstravo pasauliui naują, iki šiol nematytą karo taktiką – Žaibo karą (Blitzkrieg), sujungiantį masinį tankų, aviacijos ir pėstininkų koordinavimą.

Svarbiausia, kad Vokietijos įsiveržimas tebuvo pirmoji slaptojo Molotovo–Ribbentropo pakto dalis. Po poros savaičių iš Rytų į Lenkiją smogs ir Sovietų Sąjunga, visiškai nuspalvinsianti Europos žemėlapį ir atvėrusi duris šešerius metus trukusiam košmarui, pareikalavusiam dešimčių milijonų gyvybių.