Šią dieną germanų samdinių vadas Odoakras užėmė imperijos sostinę Ravenną, nuvertė šešiolikmetį Vakarų Romos imperatorių Romulą Augustulą ir atsisakė skirti naują valdovą. Išsiuntęs imperatoriškuosius insignijų ženklus į Rytų Romos imperijos sostinę Konstantinopolį, Odoakras pasiskelbė Italijos karaliumi. Šis įvykis istorikų laikomas Vakarų Romos imperijos žlugimu ir Antikos epochos pabaiga, atvėrusia duris Europos Viduramžiams.

Vidinis pakrikimas ir barbarų samdiniai

Vakarų Romos imperija V amžiuje tebuvo kadaise didingos valstybės šešėlis. Bepriskiriamos ekonominės krizės, pilietiniai karai, korupcija ir nuolatiniai barbarų genčių – vestgotų, vandalų, hunų – įsiveržimai susilpnino imperijos struktūrą. Siekdama išlaikyti sienas, Roma tapo visiškai priklausoma nuo germanų samdinių kariuomenės. Pati imperatoriaus institucija pavirto žaisliuku įtakingų karvedžių rankose, o jaunas imperatorius Romulas Augustulas, soste išsėdėjęs vos dešimt mėnesių, neturėjo jokios realios galios.

Odoakro maištas ir Ravennos užėmimas

Žiaurus konfliktas kilo, kai germanų samdiniai, reikalavę trečdalio Italijos žemių už tarnybą, negavo žadėto atlygio iš imperatoriaus tėvo, faktinio šalies valdovo Oresto. Įpykę samdiniai savo vadu išsirinko Odoakrą. Sutriuškinęs Oresto pajėgas prie Ticino (Pavijos) ir nužudęs patį Orestą, Odoakras žygiavo į Ravenną. Užėmęs sostinę, jis pasigailėjo jaunojo Romulo Augustulo dėl jo amžiaus bei grožio, išsiuntė jį į tremtį Kampanijos regione ir paskyrė kasmetinę pensiją.

Konstantinopolis ir nauja Europos politinė tvarka

Odoakras pasielgė kitaip nei ankstesni karvedžiai – jis nepaskyrė naujo marionetinio imperatoriaus. Jis išsiuntė delegaciją pas Rytų Romos imperatorių Zeno su pareiškimu, kad vieno imperatoriaus Konstantinopolyje visiškai pakanka abiem imperijos dalims, o pats paprašė suteikti jam patricijaus titulą bei teisę valdyti Italiją imperatoriaus vardu. Nors teisiškai Roma išliko vieningos imperijos dalimi, praktiškai Vakarų Romos valstybingumas nustojo egzistavęs, o jo vietoje iškilo nepriklausomos barbarų karalystės.

Ši diena tapo tūkstantmetės Romos civilizacijos politinio žlugimo simboliu, žyminčiu senojo pasaulio žlugimą ir naujos Europos tautų formavimosi erą.

💡Įdomus faktas: Paskutiniojo Vakarų Romos imperatoriaus vardas nešė gilią istorinę ironiją. „Romulas“ buvo legendinio Romos miesto įkūrėjo ir pirmojo karaliaus vardas, o „Augustas“ – pirmojo Romos imperatoriaus vardas. Tačiau amžininkai, matydami jaunojo valdovo bejėgiškumą, jį niekinamai vadino „Augustulu“ (liet. mažuoju Augustu).